Būkite budrūs: pirkėjais apsimetę sukčiai savinasi pinigus

  • Teksto dydis:

Per pastarąsias savaites pasipylė pareiškimai iš Šiaulių ir Telšių apskričių gyventojų, kurie nukentėjo interneto svetainėje pasiskelbę parduodantys įvairius daiktus. Sukčiai, atsiuntę jiems fiktyvias nuorodas, apgaule iš jų sąskaitų pasisavino šimtus ir tūkstančius eurų, praneša Šiaulių policijos pareigūnai.

Kai Šiauliuose gyvenantis vyras pasiskelbė parduodantis radijo bangomis valdomą žaislą, netrukus su juo per „Viber“ programėlę susisiekė pirkėjas, norintis jį įsigyti. Sutarus kainą, šiauliečiui pirkėjas atsiuntė nuorodą neva į siuntų pristatymo paslaugos teikėjo puslapį. Pirkėjas buvo paaiškinęs, kad ją būtina aktyvuoti ir tada pardavėjas pamatys, kad pirkėjas yra pervedęs pinigus už įsigyto žaislo siuntimą. Aktyvavusio nuorodą šiauliečio buvo paprašyta suvesti savo elektroninės bankininkystės duomenis. Kai jis tą padarė, pastebėjo, jog iš jo sąskaitos į svetimą sąskaitą per tris kartus iškeliavo po 500 eurų. Iš viso – 1505 eurai.

Su Šiaulių rajono gyventoju, internete pasiskelbusiu, jog parduoda dviratį, buvo susisiekta per „WhatsApp Messenger“ programėlę. Moterimi prisistatęs pirkėjas paprašė dviratį išsiųsti į Uteną. Pardavėjas įsipareigojo apmokėti siuntimo paslaugas, o pirkėja per kurjerį – už dviratį. Po susitarimo Šiaulių rajono gyventojas iš pirkėjos irgi sulaukė nuorodos neva iš kurjerių tarnybos. Paspaudus ant jos, buvo paprašyta užpildyti saugaus atsiskaitymo formą, kurioje buvo prašoma pardavėjo asmens ir jo elektroninės bankininkystės duomenų. Atlikdamas duomenų patvirtinimą, vyras pastebėjo keistai veikiant programėlę ir bandė patvirtinimą atšaukti, bet jau buvo per vėlu – 1920 eurų iškeliavo į užsienio banką.

Naudojantis kurjerių tarnybos priedanga, vykdomi ir kitokio pobūdžio sukčiavimai. 46 metų šiaulietis vieną vakarą elektroniniu paštu sulaukė žinios apie jam atkeliavusią siuntą. Kadangi vyras iš tikrųjų jos laukė, tai ši žinia jam nebuvo  netikėta. Tik keistokas buvo prašymas sumokėti du eurus už siuntos pristatymą į paštomatą. Tuo tikslu šiauliečiui irgi buvo atsiųsta nuoroda. Paspaudęs ant jos ir atlikęs dviejų eurų pervedimo procedūrą, vyras sulaukė keturių pranešimų, jog iš jo sąskaitos buvo atlikti keturi pinigų pervedimai po 500 eurų.

Taip pat tęsiasi ir sukčiavimai, kai imituojamos Lietuvoje veikiančių (dažniausiai „SEB“ ar „Swedbank“) nuorodos. Neva iš bankų gaunamose nuorodose pranešama, kad „reikia atnaujinti duomenis“, „baigiasi generatoriaus galiojimo laikas“, „per Jūsų sąskaitą neteisėtai plaunami pinigai“ ir pan. Žmogaus prašoma suvesti elektroninės bankininkystės duomenis. Atliekant šiuos veiksmus, sąskaitos taip pat ištuštinamos.

Pareigūnai skatina neatlikinėti finansinių operacijų per nuorodas, kurias jums atsiunčia žmonės ar įmonės. Nors nuorodose ir figūruoja tikrų kurjerių tarnybų – „Omniva“, „DPD“, „LP express“, internetinės parduotuvės „Vinted“ ar bankų pavadinimai, tačiau tai būna netikros nuorodos, kurių pagalba iš banko sąskaitų apgaule pasisavinami jūsų pinigai. Finansinės operacijas saugios, tik, kai jas inicijuojate jūs patys, naudodamiesi savo prisijungimo prie interneto banko priemonėmis, o ne per atsiųstas nepažįstamas nuorodas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tik lietuvos bankams paranku

tik lietuvos bankams paranku portretas
ka klijentai butu apipisinejami...4 kartus su tuo paciu kodu pinigus nueme... ble ? eurpopos centre... cia tik bankininkai is savo banko terminalo tik taip tegali.... pasaulio kraste metu 20 jau kaip idiegti kodu pulteliai...kekvienai operacijai naujas kodas... pinigai rezervuojami 24val.... kekviena diena gali prisikambyt ar per banko puslapi susisiekt ...parasyta 3 kalbom ir aiskiai ka visi downai suprastu....
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių