Žiemos pramogos gali virsti spąstais: atskleidė, ką daryti įlūžus į ledą

„Norime atkreipti gyventojų dėmesį į tai, kad ledas dar nėra saugus. Dažnai rizikuoti yra linkę žvejai,  įlūžta ir žmonės, pramogaujantys – tiek suaugę, tiek vaikai. Taip pat  ir tie, kurie  ledui sukausčius ežerus, bando trumpinti kelią į  namus, pas kaimynus ar į parduotuvę. Mūsų tikslas yra priminti, kad gyventojai, lipdami ant ledo, įsitikintų, ar jis yra saugus, kad laikytųsi taisyklių ir žinotų, kaip elgtis, jeigu įlūžtų,“ – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius.

Ugniagesių narai parodė, ką daryti, kai įlūžtama neturint smaigų. Gelbėtojų veiksmus išsamiai komentavo Vilniaus PGV Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius. Pasak jo, įlūžus be smaigų, reikia stengtis išsiropšti iš eketės, užšliaužti ant ledo rankomis ir kojomis, apimant kuo didesnį plotą, kad būtų kuo mažesnė ledo lūžimo rizika. O tada mėginti ristis kranto link.

Gelbėtojai taip pat pademonstravo, kaip gelbėtis, panaudojant smaigus. Įlūžus reikia juos išsitraukti ir smeigiant į ledą, bandyti išsiropšti iš vandens. Po to juos bedant į ledą šliaužti į priekį. Taip pat buvo parodyta, kaip vyksta  gelbėjimo operacija, atvykus ugniagesiams.

Šiais metais ant ledo ugniagesiai gelbėtojai atliko dvylika gelbėjimo darbų. Pernai jiems  381 kartą teko  dirbti vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 123 skenduolius – iš jų 52 ištraukti vasarą, bei išgelbėjo devyniolika gyventojų.

Daugiausia žmonių nuskendo Vilniaus (ištrauktas 21 skenduolis), Klaipėdos (20) ir Panevėžio (19) apskrityse. Ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė 90 nuskendusių vyrų ir aštuoniolika moterų. Vyrų nuskendo penkis kartus daugiau nei moterų. Nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 54 metai.