Atsinaujinančioje bendrovėje “Klaipėdos naftos” tarp strateginių tikslų energetikos viceministras Romas Švedas įvardijo ir degalų importą, ir dujų terminalo statybą.

Maišo biopriedus

Įvyko pirmasis jungtinis „Klaipėdos naftos“ bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos posėdis. Bendrovės valdymo institucijų nariai stebėjo, kaip importuotais degalais užpildomos automobilinės cisternos, gesinamas gaisras talpyklose, apsilankė prie krantinės stovėjusiame tanklaivyje.

2010 metų pradžioje pagal Energetikos ministerijos nurodymą baigta modernizuoti „Klaipėdos naftos“ benzinų E-95 ir E-98 priėmimo iš jūros įranga. Už 10 mln. litų buvo rekonstruota autocisternų pripylimo aikštelė, įrengti išpylimo taškai, paruoštos penkios išpilstymo į vagonus cisternas vietos, nutiestos naujos vamzdynų linijos, pastatytos dvi po 50 ir 100 kubinių metrų talpyklos degalų priedams, kompiuterizuota naftos produktų apskaita ir technologinio proceso valdymas.

Iki šiol jūra atgabentas benzinas be priedų geležinkelio cisternomis būdavo išgabenamas į Kaune ir Kėdainiuose esančias „Lukoil“ kuro bazes. Ten jis būdavo maišomas su biopriedais. Dabar benzinas su priedais jau maišomas „Klaipėdos naftos“ naftos importo terminale. Iš čia benzinvežiai jau galutinai paruoštą kurą išgabena tiesiai į degalines.

Sparčiausia „degalinė“ Lietuvoje

35 tūkstančių litrų talpos benzinvežis prijungus dvi žarnas pripildomas per 12-15 minučių. Vidutinis užpildymo greitis 2200 litrų per minutę. Juokaujama, kad tai greičiausiai kurą užpildanti degalinė Lietuvoje.

Degalai iš „Klaipėdos naftos“ teritorijos išgabenami specialiai rekonstruota P.Lideikio gatve neužkabindami Klaipėdos miesto. Pusę sumos reikalingos šiai gatvei rekonstruoti skyrė „Klaipėdos nafta“.

Išvežant degalus automobiliais per metus „Klaipėdos nafta“ į autocisternas gali išpilstyti apie 300 tūkst. tonų degalų. Kol kas terminalu naudojasi tik „Lukoil“ kompanija. Nuo šių metų sausio 28 dienos „Klaipėdos nafta“ jau aptarnavo tris minėto kliento tanklaivius, kurie atgabeno 22500 tonų benzino. Paskutiniojo tanklaivio produkcija jau pilstoma į autocisternas.

Energetikos viceministras R.Švedas kvietė ir kitas Lietuvos prekybos benzinu kompanijas naudotis terminalo paslaugomis. Jis teigė, kad buvo kalbėtasi ir su „Statoil Lietuva“, ir su „Neste Lietuva“. Anot, jo, svarbiausia, kad yra sudarytos sąlygos alternatyviam kuro tiekimui į rinką.

Atsipirkimas nevertinamas

Investicijų atsipirkimo rodiklis įgyvendinant šį projektą nebuvo svarbiausias. Tikimasi, kad jis Lietuvoje sumažins kuro kainas.

„Kai buvo statomas Būtingės naftos terminalas nemažai skeptikų aiškino - kas čia per investicija. Juk yra „Družbos“ vamzdis, kuriuo be jokių problemų gauname naftą. O kokia šiandien yra šio terminalo reikšmė? Taip yra ir su šia "Klaipėdos naftos" investicija. Ji yra strateginė, jos reikšmė išryškėja neiškart. Jei atsirastų būtinybė, per šį terminalą būtų galima aprūpinti degalais visą Lietuvą“, - svarstė „Klaipėdos naftos“ valdybos pirmininkas R.Švedas.
Kitas svarbus strateginis „Klaipėdos naftos“ projektas – dujų terminalo statyba. Dėl jo artimiausiu metu teks apsispręsti bendrovės stebėtojų tarybai ir valdybai. Dėl šio terminalo statybos į „Klaipėdos naftą“ vadovauti paskirtas ir Rokas Masiulis.

Iki rudens turi būti apibendrintos visos studijos dėl suskystintų dujų importo terminalo statybų. Dar neaišku ar tas terminalas atsiras „Klaipėdos naftos“ teritorijoje, nors joje yra laisvos vietos. Anot R.Švedo, yra nagrinėjami įvairiausi technologiniai variantai tarp kurių yra ir plūduriuojanti prieplauka, analizuojami ir įvairūs finansavimo modeliai.