Klaipėdiečiai Pėžaičių miške vietoje grybų aptiko automobilių detalių sąvartyną. Pernai tame pačiame miške miestiečiai rado išmestų padangų krūvą. Šį kartą automobilių detalių nuolaužų krūva ėmė domėtis policija.

Atsikratė plastiku

"Netoli Pėžaičių yra gražus miškas. Pernai kažkas išmetė jame šimtus senų padangų. Kreipiausi į Aplinkos ministeriją prašydamas padėti. Tą kartą padėjo, bet, spėju, niekas nebuvo nubaustas. Šiemet šį mišką vėl pavertė tiksinčia bomba", – apie radinį pasakojo klaipėdietis Michailas.

Savaitgalį klaipėdiečiai miško proskynoje rado automobilių detalių krūvą. Niekdariai atsikratė tik plastiko detalėmis.

"Išmestos šiukšlės – automobilių korpusai ir detalės, ant žemės išpilta tepalų. Šįkart tarp paliktų šiukšlių mėtosi ir automobilio detalių korpusai, ant kurių įspausti gamykliniai numeriai. Tai leidžia nustatyti gamtos niokotojus ir juos nubausti. Antra vertus, gal kai kas taip bando nuslėpti kita nusikaltimą?" – versijas svarstė Michailas.

Kas ir kodėl miške paslėpė vieno automobilių detalių nuolaužas, aiškinsis ir policija.

Klaipėdos kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Zigmas Turskis tikino, kad valdyba aiškinasi tik didelės vertės automobilių vagystes. Jei padaryta žala neviršija nustatytos ribos, tokius nusikaltimus tiria teritoriniai komisariatai.

Vis dėlto išgirdęs apie keistą radinį, Z.Turskis tikino, kad pareigūnai pasidomės šia istorija.

"Pirmą kartą girdžiu apie tokį radinį. Valdybai vadovauju nuo sausio pirmosios. Tačiau pats seku nusikaltimų suvestines, nepamenu nieko panašaus", – tikino Z.Turskis.

Guli nuo vasaros

Vakar Pėžaičių miške sutikta vietos gyventoja tikino, kad šios automobilių detalės čia guli nuo vasaros pradžios.

"Aš uogauju čia labai dažnai. Gyvenu netoliese. Šią mašiną mačiau vasaros pradžioje. Kažkas atvežė ir numetė. Vagių čia darbas bus. Metalą išsiardė, o plastiko detales va, išmetė", – kalbėjo vietos gyventoja Nijolė.

Šilutės miškų urėdijos Pėžaičių girininkijos girininko pavaduotoja Birutė Beivydienė tikino, kad girininkijos darbuotojai ne kartą iš miško gabeno kalnus šiukšlių.

"Visko randame. Išverčia statybinio laužo krūvas. Kiek toliau šioje vietoje mėtosi išmestos durys. Randame ir buitinės technikos – nuo viryklių, televizorių iki šaldytuvų", – pasakojo B.Beivydienė.

Tačiau girininkijai ne tik teks siųsti techniką šiukšlių rinkimui, bet ir sukti galvą, kur dėti plastiko detales.

"Pagaučiau, kailį nudirčiau. Kaip taip galima elgtis? Žmonės į mišką atvažiuoja grybauti, uogauti, atsipūsti. Ar kam nors būtų malonu, jei šiukšles po langais išpiltų? Ir kaip žmonės gali taip elgtis?" – piktinosi girininkijos darbuotoja.

Liko KIA ženklas

Dienraščio "Klaipėda" žurnalistai tarp nuolaužų aptiko detalę, ant kurios įspaustas ženklas KIA. Tai byloja, jog tokia ir buvo automobilio markė.

"Kiekvienas automobilis komplektacijos metu surenkamas iš atskirų specialiais kodais pažymėtų detalių. Visų jų numerius galima susekti gamintojo duomenų bazėje. Kartais galima nustatyti, koks tai automobilis ir pagal šiuos duomenis. Mėginsime pasidomėti, labai keista istorija. Jau nepamenu, kada buvo atvejis, kad mašiną miške išrinktų detalėmis", – teigė Z.Turskis.

Gresia įspūdingos baudos

Aplinkosaugininkai ir miškininkai prisimena keletą atvejų, kai šiukšlintojai sulaukė sankcijų dėl neapdairiai paliktų duomenų apie save. Vieni tarp atliekų išmetė sąskaitą, kiti – dokumentus su telefono numeriu.

"O aš atsimenu, kaip susekiau šiukšlintoją pagal diskotekose naudojamą šviesos gaublį. Tarp šiukšlių žmonės tokį rado. O aš žinojau, kad tarp vietinių tik vienas toks yra, kuris rengia diskotekas. Nuvažiavau ir prirėmiau prie sienos. Nors jis dar mėgino gintis, tačiau prisipažino. Sutarėme, kad pats išgabens visas šiukšles iš miško", – prisiminė Pėžaičių girininkijos girininko pavaduotoja B.Beivydienė.

Už vieno kubinio metro ar mažesnio negu vienas kubinis metras nepavojingų atliekų atsikratymą miške gali grėsti bauda nuo 28 iki 57 eurų.

Už didesnį šiukšlių kiekį, jei jomis buvo užteršta aplinka, gresia bauda nuo 173 iki 1 158 eurų.

Be baudų dar gali tekti sumokėti už padarytą žalą gamtai, kuri skaičiuojama pagal atskirą metodiką.