Teismas: prieš NATO ir eurą agitavę vyrai nuteisti pagrįstai

Vasarį Klaipėdos apygardos teismas Žilviną Razminą pripažino kaltu dėl neapykantą skatinančių lankstinukų gaminimo, laikymo ir platinimo.

Vyras nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieniems metams.

Bylą peržiūrėjęs Apeliacinis teismas paskelbė, kad Ž. Razminas ne atsitiktinai, bet sistemingai kūrė proklamacijas, kuriose  tyčiotasi, niekinta, skatinta neapykanta, kurstyta žmonių grupės diskriminacija dėl socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų.

Anot teismo, šios proklamacijos skelbtos internete, klijuotos ant pastatų, įteiktos įvairiems asmenims asmeniškai.

Apeliacinis teismas paskelbė kad Ž. Razminas veikė suvokdamas savo veikos pavojingumą ir norėdamas paskatinti neigiamą visuomenės reakciją į nurodytai žmonių grupei priklausančius asmenis, iš jų tyčiojosi ir juos niekino.

„Savo įsitikinimų įgyvendinimas niekinant ar tyčiojantis iš socialinės grupės yra nesuderinama su konstitucine teise ir Konvencija, tokia Ž. R. veika buvo pavojinga ir teismo pripažinta nusikalstama – pagamintas, laikomas, išplatintas didelis kiekis proklamacijų, tokia informacija buvo skleidžiama internetiniame puslapyje“, – rašoma teismo nutartyje.

Teismo manymu, viešojoje erdvėje Ž. Razmino paskleistų proklamacijų turinys, jose vartojami žodžiai, simboliai, proklamacijų kiekis patvirtina, kad jis atvirai tyčiojosi, niekino ir kurstė diskriminuoti žmonių grupę dėl socialinės padėties, įsitikinimų ir pažiūrų.

Šioje byloje nustatyta, kad platinti lapeliai, skatinantys kovoti už tautinę ir socialistinę revoliuciją, prieš okupacinę „JAV-NATO kariuomenę“, geros valios žmones kviesti nesmurtiniu būdu priešintis valdžiai.

Klaipėdos apygardos prokuratūra skelbė, kad dar 2014 metais gauta duomenų, jog Vilniuje, Panevėžyje, Radviliškyje platinami agitaciniai politinio turinio lapeliai, vadinami proklamacijomis, jose raginama kovoti už tautinę ir socialistinę revoliuciją. Be to, jose teigta, kad referendumas dėl Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą buvo suklastotas, kad Lietuva yra Jungtinių Amerikos Valstijų kolonija. Ant namų sienų iškabintuose lapuose kritikuota Lietuvos politinė sistema, taip pat laisvosios rinkos ekonominė sistema.

Informacija skelbta ir neformalaus judėjimo, prisistatančio tautiniais socialistais nacionaldarbininkais, internetiniame tinklalapyje.

59 metų Ž. Razminas taip pat kaltintas, kad, sukūręs antikonstitucinę organizaciją, prisistatančią tautiniais socialistais nacionaldarbininkais, siekė neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką. Dėl šių kaltinimų jis išteisintas.

45 metų G. G. kaltintas lapelių „Tautieti“ ir „Šalin eurą“ laikymu. Jis visiškai išteisintas neįrodžius, kad padarė nusikalstamą veiką.

49 metų Olegas Titarenka kaltintas, kad turėdamas tikslą platinti, gamino ir laikė minėto turinio agitacinius lapelius bei neturėdamas leidimo įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą bei šaudmenis.

Olegas Titarenka/ Vytauto Liaudanskio nuotr.

O. Titarenkai skirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už abu jam inkriminuotus nusikaltimus. Bausmės vykdymas taip pat atidėtas vieniems metams. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė, kad jo veika dėl proklamacijų platinimo, atsižvelgiant į jų pagaminimo mastą, laikoma pavojinga. Be to, atsižvelgta į vyro sveikatos būklę.

Teismo nuosprendyje pažymima, kad G. G. namuose rasti tik penki agitacinio turinio lapeliai, juose niekinama, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų. Du iš jų G .G. atnešė ir pareigūnams atidavė pats. Byloje nenustatyta, kad G.G. platino proklamacijas ar kūrė jų tekstus.

Prokuratūra siekė, kad Ž. Razminas būtų nubaustas ir už antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimą bei veiklą, viešus raginimus smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą.

Teismai mano, kad byloje nėra neginčytinų duomenų, jog Ž. Razmino nepasitenkinimas esama santvarka būtų peraugęs į antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimą bei dalyvavimą jų veikloje arba į viešus raginimus smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą.

Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas nurodė, kad piešiniuose pavaizduoti liepsnojantys deglai, kumščiai yra nacių ir bolševikų perimti šūkiai, jie rodo, jog yra tam tikrų idėjų tęstinumas, norėjimas parodyti tam tikrą stiprybę, tačiau vietomis tie apibūdinimai yra net juokingi dabartiniame pasaulyje.

Nuteistasis Ž. Razminas apeliaciniame skunde tvirtino, kad kaltu jį pripažinę teismai įvykdė užsakomąjį Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovų nurodymą bet kokiomis priemonėmis ir būdais nubausti jį, išdrįsusį Konstitucijos ir įstatymų nustatytais būdais pasipriešinti, kas be tautos sutikimo pasikėsino į Lietuvos nacionalinę valiutą, leido Lietuvos valstybės teritorijoje steigti užsienio karines bazes ir t.

Ž. Razminas mano, kad jo byloje tyčia šiurkščiai pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto nuostatos, Visuotinės žmogaus teisių deklaracija ir Lietuvos Konstitucija, kad kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.

Pasak Ž. Razmino, jo vairuojamą automobilį sustabdę policininkai neteisėtai be priežasties bei teismo sankcijos jį sulaikė, apribojo jo pilietines teises dalyvauti taikiame mitinge, neleido skleisti informacijos ir idėjų. Pasak nuteistojo, šie policijos pareigūnų veiksmai parodė, kad Lietuva yra policinė valstybė.