Klaipėdos apygardos teismas informuoja, kad baudžiamojoje pirmosios instancijos byloje buvo pareikšti kaltinimai dviem vyrams – vienam dėl nužudymo, o kitam – dėl nužudymo slėpimo ir nepranešimo apie nusikaltimą teisėsaugos įstaigoms. Baudžiamoji byla dėl nužudymo buvo išskirta į atskirą bylą, nes bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis patyrė insultą ir pagal savo psichikos būklę nebegali būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu, jo visiško pasveikimo prognozės labai abejotinos. Apygardos teismas, siekdamas operatyvaus baudžiamosios bylos dėl nužudymo slėpimo ir nepranešimo teisėsaugos institucijoms išnagrinėjimo, baudžiamąsias bylas išskyrė į dvi atskiras bylas.

Išskirtoje byloje buvo nustatyta, jog neįgalus kaltinamasis, būdamas nužudymo liudininku, iš anksto nepažadėjęs padėjo kitam kaltinamajam paslėpti nužudytojo lavoną tame pačiame bute esančioje lovos patalynės dalyje. Apie padarytą nusikaltimą teisėsaugos institucijoms jis nepranešė maždaug mėnesį laiko. Nužudytojo kūną rado jo brolis ir sesuo, kurie kartu su policijos pareigūne, vykdančia paiešką, vaikščiojo aplink nusikaltimo vietos namą ir nusprendė patikrinti butą, iš kurio sklido stiprus nemalonus kvapas.

Teismas nustatė, jog kaltinamasis išgertuvių kito kaltinamojo bute metu užmigo ir atsibudęs prie minkštojo kampo, ant kurio miegojo, pamatė atremtą nužudytąjį. Jam iš karto tapo aišku, jog asmuo nužudytas, apie tai jam pasakė ir nužudymu kaltintas vyras. Nužudytojo kūną vyras padėjo nutempti į kitą kambarį ir paslėpė kambaryje buvusios sofos-lovos patalynės dėžėje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad vyras neabejotinai suprato, jog slepia nusikaltimo pėdsakus, ir veikė sąmoningai, o turėdamas galimybę nei iš karto, nei vėliau policijai apie nužudymą nepranešė. Byloje buvo nustatyta, jog po nusikalstamos veikos padarymo mobiliojo ryšio priemonėmis bendraudamas su kartu nužudymo dieną išgertuvėse dalyvavusia moterimi jis liepė jai apie įvykio aplinkybes telefonu nekalbėti. Ši aplinkybė patvirtina tai, kad jis suprato ir suvokė nužudymo ir po to atliktų jo veiksmų slepiant nusikaltimo pėdsakus nusikalstamą pobūdį.

Teismas nustatė, jog kaltinamasis išgertuvių kito kaltinamojo bute metu užmigo ir atsibudęs prie minkštojo kampo, ant kurio miegojo, pamatė atremtą nužudytąjį.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad padarytos dvi tyčinio pobūdžio nesunkios nusikalstamos veikos, nukreiptos prieš vieną iš esminių teisinės valstybės pamatų ir tinkamą funkcionavimą užtikrinančių pagrindų – teisingumą, nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio ir tai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes apie nusikaltimą vyras prisipažino tik surinkus reikšmingus įrodymus, dėl savo nusikalstamo elgesio iš esmės nuoširdžiai nesigailėjo, nukentėjusiųjų neatsiprašė, nusikalstamais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiesiems, ilgai neradusiems nužudyto brolio ir sūnaus kūno ir vėliau radus jį suirusį, sukeltos itin neigiamos emocijos. Visos šios aplinkybės lėmė trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės – arešto – paskyrimą. Teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis iš esmės nėra linkusi nusikalsti asmenybė, jo nusikalstamus veiksmus šiuo atveju lėmė gyvenimo būdas vartojant alkoholį, tokia pati jį supanti neigiama aplinka ir susiklosčiusios įvykio aplinkybės, asmenybę formuojančių moralinių nuostatų stoka, pažymėjo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus arešto bausmės vykdymą maksimaliam terminui bei paskyrus jam intensyvią priežiūrą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.