Garsi byla subliūško: išteisino visus kaltinamuosius

Panaikino tūkstančius leidimų

Pernai birželį Lietuvos automobilių kelių direkcija pranešė panaikinusi beveik 2,5 tūkst. leidimų, 2018 m. išduotų nemokamai keltis per Kuršių marias.

Esą šie tūkstančiai negaliojančių leidimų nustatyti patikrinus bendrovės "Smiltynės perkėla" sąrašus.

Išaiškinta, kad pustrečio tūkstančio leidimų išduota asmenims ir jų transporto priemonėms, kurių deklaruota gyvenamoji vieta ar registruota buveinė nėra Kuršių nerijoje.

Tad šių leidimų galiojimas panaikintas.

Prabilo apie sukčiavimą

Dar prieš tai, 2018 m. balandį, FNNT nustatė, kad Klaipėdos regiono bendrovių sunkvežimiai, neteisėtai nemokamai plaukę keltais iš Klaipėdos į Neringą, padarė apie 350 tūkst. eurų žalos.

Ji esą padaryta valstybės lėšomis kompensavus nemokamus leidimus.

Tada tyrėjai išaiškino, kad leidimų tvarka yra neefektyvi – per pastaruosius metus, pasinaudojus šešių bendrovių leidimais, buvo perkelta apie 4 tūkst. sunkvežimių, o tai sudarytų apie 500 jais pakrautų keltų.

Įtarta, kad tarp Neringos ir Klaipėdos bendrovių buvo sudaromos fiktyvios transporto panaudos sutartys, tačiau Neringos bendrovės realiai transporto nenaudojo, o nemokami leidimai buvo perduodami Klaipėdos statybos ir transporto įmonėms.

Tokiu būdu verslininkai už automobilio perkėlimą nemokėdavo po 80 eurų.

Tuometis susisiekimo ministras R. Masiulis tada prabilo "apie įžūlią sukčiavimo schemą, kuria piktnaudžiauta ne vienerius metus, nemokamai naudojantis "Smiltynės perkėlos" keltais".

Lengvatą naudojo aktyviai

Neatlygintinai per Kuršių marias turi teisę keltis Neringos savivaldybės ar Klaipėdos savivaldybės, tai yra Smiltynės gyventojai, neįgalūs asmenys bei juridinių įmonių ar įstaigų atstovai, registruoti ir dirbantys šioje savivaldybėje.

Pastebėta, kad nuo 2011 iki 2017 m. bendrovių skaičius Neringoje formaliai padvigubėjo ir 2018 m. sausį siekė beveik pusę tūkstančio.

Visų jų atstovai turėjo teisę gauti leidimus "Smiltynės perkėlos" keltais keltis nemokamai. Leidimai buvo išduodami dvejiems metams.

Bendrovės "Smiltynės perkėla" duomenimis, per 2016–2017 m. išduoti 8 782 tokie leidimai.

Iš jų 2 511 – juridinėms įmonėms, 1 078 – įstaigoms, 5 020 – Neringos ir 113 Smiltynės gyventojams.

Visi, kurie turi teisę į išskirtinę lengvatą, kaip rodo "Smiltynės perkėlos" statistika, bent jau 2017 m. ja naudojosi itin aktyviai.

2017-aisiais nemokamai per marias buvo perkelta daugiau nei 136 tūkst. transporto priemonių, 1,7 tūkst. priekabų, 115 tūkst. keleivių ir atlikti 347 specialieji reisai.

Neatlygintinai per Kuršių marias perkeltas transportas ir keleiviai 2018 m. valstybei kainavo daugiau nei 2,3 mln. eurų.

Šią sumą už atliktą paslaugą Susisiekimo ministerija pervedė "Smiltynės perkėlai".

Teismas kaltinamuosius išteisino

Dėl įtarto sukčiavimo ir dokumentų klastojimo kreiptasi į teismą.

Baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti 8 fiziniai ir 6 juridiniai asmenys.

Byloje kaltinimai buvo pareikšti dėl leidimų transporto priemonėmis persikelti keltu per Kuršių marias suklastojimo, fiktyvių transporto priemonių panaudos sutarčių sudarymo ir pasinaudojus neteisėtai įgytais leidimais įmonių naudai išvengus didelės vertės turtinės prievolės, t. y. mokėjimų bendrovei "Smiltynės perkėla" už transporto priemonių perkėlimą keltais per uosto akvatoriją.

Klaipėdos apygardos teismo pranešime patvirtinama, kad visi kaltinamieji išteisinti.

Kitaip tariant, kaltinamieji nepažeidė jokių tuo metu galiojusių teisės aktų.

"Byloje nebuvo įrodyta, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o įmonių padarytos žalos valstybei klausimas dėl nemokamo persikėlimo į (iš) Kuršių neriją keltu gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka", – rašoma Klaipėdos apygardos teismo pranešime.

Teismo nutartis įsiteisėjo nuo paskelbimo dienos (lapkričio 13 d.), tačiau per 3 mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.