Vietoj žūklės – gėlių lysvė

Jie valandų valandas galėtų kalbėti ne apie žūklę ar medžioklę, o džiaugtis tuo, kokiais žiedais apsipylė jų auginamos gėlės. Žinomi klaipėdiečiai laužo stereotipus, jog tokių pomėgių teritorijoje įprastai karaliauja moterys.

Ypač naudinga vyrams

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkas Leonas Barišauskas po darbo stengiasi kuo greičiau parskubėti namo.

Netoli Gargždų esančioje sodyboje jis ne tik pabėga nuo miesto šurmulio bei įkvepia gryno oro. Vyras su entuziazmu puoselėja ir savo namų aplinką – augina įvairias gėles, medžius, vaisius. Sodininkystės ir daržininkystės pasiekimais L.Barišauskas neretai pasidalija ir savo socialinio tinklo profilyje.

„Mano žmona nekiša rankų, čia mano teritorija“, – patikino pašnekovas, pajuokavęs, kad iš kišenių kyšančių žagrės rankenų nepaslėpsi.

L.Barišauskas prisipažino, jog iš visų ūkiškų darbų mieliausiai renkasi būtent kapstymąsi žemėje.

„Tai žaidimas, hobis. Aš taip pailsiu, pabendrauju su gamta. Ir nesulaukiu, kada ateis pavasaris, kai galėsiu atsiklaupti į vagą. Kažkur skaičiau, kad vyrams labai naudinga kapstytis žemėje, persiduoda kažkokia gera energija“, – šmaikštavo pašnekovas.

Petunijos – iš Amerikos

STT pareigūnas pasakojo auginantis nemažai gėlių – ypač pavasarį darželyje džiugina įvairių rūšių tulpės, taip pat pasisodina vieną kitą lysvę braškių. Tačiau labiausiai širdį glostantis sodininko mėgėjo pasiekimas ir pasididžiavimas – jo užauginti arbūzai.

„Vienais metais užaugo trys, ir visi valgomi, skanūs“, – šyptelėjo pašnekovas.

L.Barišauskas pasakojo, jog žemės aplink sodybą nedaug, bet sklype randasi vietos ne tik augmenijai.

„Žadu užsiveisti putpelių, šiaip, dėl grožio. Auginau ir triušius, bet tuo nebeužsiimsiu, nes paskui pernelyg sunku išsiskirti, matyt, esu sentimentalus“, – aiškino pašnekovas.

L.Barišauskas neneigė, jog jo pomėgis nėra iš pigiųjų. „Bet tam ir cigaretėms pinigų negaila – paskui jau žiūri, kas lieka pavalgymui“, – linksmai kalbėjo STT atstovas.

Visai neseniai iš Amerikos vyras užsisakė egzotišką siuntinį – juodųjų petunijų sėklų. Šių gėlių išskirtinumas – būtent žiedų spalva. Štai juodų tulpių, L.Barišausko žiniomis, kol kas niekam nėra pavykę išvesti.

„Lietuvoje juodųjų petunijų neteko matyti, jos išvestos tik 2011 m. Kai pradėjau domėtis internete, ėmė mesti adresus Amerikoje. Pamaniau, kodėl jos ir pas mane negalėtų augti? Dabar laukiu, kol pareis sėklos, išsipirksiu turguje vietą ir pardavinėsiu“, – juokėsi pašnekovas.

Prikelia iš mirusiųjų

Ko gero, daug kam būtų staigmena, kad gėlėms neabejingas ir uostamiesčio savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas Irenijus Zaleckis.

Kadaise klaipėdietis netgi užsiėmė rožių auginimu – esą sovietmečiu tai buvo ne tik malonumas, bet ir galimybė užsidirbti vieną kitą kapeiką.

Pasirodo, tvirto stoto vyras „bendrą kalbą“ suranda su visais augalais, kurie papuola į jo rankas.

„Daugiausiai auginu kambarines gėles. Ir mano buvusiame kabinete jų nemažai liko. Prekybos centre pamatau kokią nors apvytusią, nukainotą roželę už kelis litus, nusiperku, o po kurio laiko ji man ir atkunta. Tada jau ir lauke galiu pasodinti“, – aiškino pašnekovas.

Pasak I.Zaleckio, gėlė – kaip žmogus, tai gyvas ir jautrus organizmas.

„Gali auksinę gėlę laistyti auksiniu vandeniu, bet ne pas visus žmones ji augs. O pas mane gėlės kažkodėl auga. Kažkada nuo vieno augalo nusitraukiau lapą, o dabar iš to ūglio išaugo tokia gėlė, kad kabinete nebetelpa“, – pasidžiaugė valdininkas.

Itin brangiems, egzotiškiems augalams vyras tikino neišlaidaująs, tačiau turįs ir kuo pasigirti. I.Zaleckis skaičiavo, kad viena jo gėlė, liaudyje vadinama dramblio koja, šiandien kainuotų apie 1 tūkst. litų.

Savo kieme vyras svajoja išauginti šešių septynių azalijų krūmų alėją. Jo pastebėjimu, Turkijoje tiesiog gatvėse džiuginantys augalai ir pas mus gali puikiai prisitaikyti, be vargo peržiemoti.

Manikiūras neatlaiko

Klaipėdietis floristas Sigitas Kaminskas svarstė, jog ir savo srityje tarp pasaulinio garso specialistų, mokytojų, ko gero, daugiau suskaičiuotų vyrų nei moterų.

„Nereikėtų taip užsiciklinti, tai nėra išskirtinai moteriška pozicija, joje kuo puikiausiai reiškiasi ir vyrai. Įprastai daugeliui atrodo, kad gėlės žiedas yra trapus, todėl vyras su savo grubiomis rankomis tą gėlę gali labai greitai sulaužyti. Betgi visko išmoksti, prie visko pripranti“, – šyptelėjo pašnekovas.

S.Kaminskas pripažino, jog daugelis floristikoje mato tik galutinį rezultatą – puikią gėlių puokštę, dekoraciją ar kompoziciją.

„Visų pirma tai yra sunkus fizinis darbas. Reikia ir pjauti, ir kirpti, ir vandens kibirus panešioti. Pažiūrėkite, kokios yra moterų florisčių rankos – jos net manikiūro negali pasidaryti“, – patikino pašnekovas.

M.Bendžius – agronomas

O štai žinomas uostamiesčio prodiuseris Mindaugas Bendžius prisipažino esąs absoliučiai abejingas bet kokiems augmenijos puoselėjimo darbams, nors pats yra kvalifikuotas sodininkystės ir daržininkystės agronomas.

Klaipėdietis prisipažino, jog šis jo gyvenimo faktas beveik nuėjo į užmarštį, tad kai jis netikėtai iškyla į viešumą, pralinksmina ne vieną. Šiandien ir pats Mindaugas vargiai prisimintų, kokiame užkaboryje dabar dulka kadaise sūriu prakaitu užtarnautas diplomas.

„Buvau apsisprendęs, kad šiaip ar taip turiu tą diplomą gauti. Tais laikais tai buvo labai svarbu. Kretingos žemės ūkio technikume baigiau visus keturis kursus. Jei būčiau turėjęs galimybę rinktis, būčiau rinkęsis ką nors kita. Tiesiog taip susiklostė aplinkybės. Kadangi mama negalėjo abiejų vaikų išleisti į aukštąjį mokslą, o aš nenorėjau mokytis proftechninėje mokykloje, teko rinktis technikumą – pats artimiausias nuo Plungės ir buvo Kretingoje“, – pasakojo M.Bendžius.

Pašnekovas patikino, jog jam dėl to širdies neskauda – esą tai tiesiog tapo jo gyvenimo nuotykiu.

„Visiems buvo aišku, kad aš ten paklydėlis. Iš esmės žemės nebuvau matęs – nors gyvenau provincijoje, užaugau ant asfalto. Kai pradėjome mokytis apie augalų apsaugą, reikėjo išmokti du šimtus kenkėjų pavadinimų, o aš žinojau vienintelį kolorado vabalą“, – juokėsi Mindaugas.

Pašnekovas vylėsi, jog, kaip ir iki šiol, jam pavyks išsiversti be agronomo diplomo.

„Tai yra visiškai ne mano pašaukimas. Atskiriu rožę, tulpę, o toliau mano žinios ir baigiasi“, – šmaikštavo prodiuseris.