Veiklumo strategija – pasiteisinęs pandeminis scenarijus

Vertė veikti operatyviai

Tarptautinei investicinei VMG grupei priklausančios Lietuvos įmonės pernai uždirbo per 19,7 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 1,6 proc. daugiau nei 2019-aisiais. Vis dėlto E.Mockus pripažįsta – koronaviruso paženklinti metai buvo sudėtingi.

„Pandemija į pramonės sektorių atvedė neapibrėžtumą dėl darbuotojų sveikatos, kartu įsivyravo nenuspėjamumas vidaus ir eksporto rinkose, žaliavų tiekimo grandinėje ir kainų dinamikoje, investuotojai tapo atsargesni, – vardijo E.Mockus. – Gausybė per trumpą laiką atsiradusių klausimų vertė operatyviai ieškoti atsakymų. VMG grupė nėra išimtis. Tačiau šioje situacijoje blogiausias scenarijus būtų buvę laukti ir nieko nedaryti. Mes nusprendėme savo 2020-ųjų istorijos pagal tokį scenarijų nerašyti.“

Pašnekovo nuomone, vienas svarbiausių pasiekimų – jog iš pat pradžių pavyko efektyviai suvaldyti saugumo procesus, išvengti ligos židinių, apsaugoti savo darbuotojus.

„Taip pat gana sėkmingai ir per trumpą laiką įsisavinome nuotolinio darbo principus. Nors matome, kad ilgalaike prasme toks darbo pobūdis mums keltų abejonių dėl efektyvumo – visgi bendraujant per atstumą labai daug informacijos lieka tarp eilučių“, – pripažino VMG grupės vadovas.

Inovatyvi naujoji realybė

Praėjusiais metais įmonių grupė patvirtino naują ilgalaikę strategiją, kuria nubrėžė augimo perspektyvą šešiomis kryptimis – visos jos remiasi į tvarumą ir žaliąjį kursą.

„Pernai užbaigėme didžiausios plyno lauko investicijos Lietuvos istorijoje projektą Naujojoje Akmenėje, nesustabdėme ir kitų investicinių projektų. Tai mums leidžia užtikrintai žiūrėti į ateitį ir tvirčiau stotis ant kojų ne tik patiems, bet ir šalies ūkiui“, – pabrėžė VMG grupės generalinis direktorius.

Naujojoje Akmenėje pradėta investicija į baldų gamyklą sieks apie 82 mln. eurų, be to, šiemet čia planuojama baigti įrengti saulės elektrinių parką.

„Netrukus Naujojoje Akmenėje prasidės investicijos ir į tvarios statybos konstrukcijų gamyklą. Taip pat gerinsime sąlygas savo technikams, inžinieriams bei konstruktoriams, sukurdami gamybos aplinką naujose 20 tūkst. kv. m gamybinėse patalpose netoli Klaipėdos. Taigi į naująją realybę žiūrime ne tik per pandemijos akinius. Mūsų naujoji realybė susijusi su žiedine ekonomika, aplinkai draugiškais gamybos, energetikos sprendimais, inovacijomis“, – aktualiausias veiklos kryptis išskyrė pašnekovas.

2020 m. koncerno grupės darbuotojų skaičius perkopė 5 tūkst., išsiplėsta į naują rinką Lenkijoje, kur pradėti plėtoti nauji su inovacijomis ir tvarumu susiję projektai.

Analizuoja įvairius scenarijus

VMG aktyviai veikia ir kaimyninėje Baltarusijoje, kur turi daugiau kaip 2,5 tūkst. išskirtinai vietinių darbuotojų. Kalbėdamas apie darbo šioje šalyje specifiką, E.Mockus pirmiausia įvertino tai, jog joje dirba labai talentingi ir darbštūs žmonės.

„Taip pat reikėtų paminėti gerai išvystytą infrastruktūrą, kuri stipriai prisideda prie verslo patrauklumo. Tuo metu kiti veiksniai, kaip, pavyzdžiui, nestabilus rublis, muitai ir kita, yra nuo mūsų visiškai nepriklausomi, ir mes turime prie to prisitaikyti panašiai kaip JAV ir Kinijos verslininkai taikėsi su tarpusavio muitų karais“, – teigė pašnekovas.

Žinoma, įmonių grupė negali visiškai atsiriboti nuo pastarojo meto politinių peripetijų.

„Aktyviai stebime įvykius Baltarusijoje ir vertiname grėsmes. Mes nedalyvaujame politiniuose ar rinkiminiuose procesuose, todėl šiandien didesnio poveikio savo veiklai nejaučiame. Nepaisant to, būdami tarptautinė kompanija, nuolatos analizuojame įvairius scenarijus bei rizikas, jų galimą įtaką mūsų veiklai“, – pripažino VMG grupės vadovas.

Pasak E.Mockaus, pernai patvirtinęs savo ilgalaikę strategiją, verslo epicentru VMG grupė pasirinko Lietuvą.

„Tačiau esame tarptautinė kompanija, kurią sudaro 25 įmonės Lietuvoje ir kitose šalyse, o produkcija eksportuojama į daugiau kaip 40 pasaulio valstybių. Tokie mūsų vykdomi strateginiai projektai, kaip tvarios statybos konstrukcijų gamyba, ekologiški pakavimo sprendimai, automatizacijos ir robotizacijos technologijų pramonei kūrimas, baldų gamyba – skirti didžiosioms pasaulio rinkoms. Tad šiuo metu esame susitelkę į konkurencingumo didinimą, naujų sprendimų kūrimą, Lietuvos eksporto ir ekonomikos stiprinimą“, – vardijo pašnekovas.

Biurokratinė našta nemažėja

Klaipėdos pramonininkų asociacijai (KPA) vadovaujantis E.Mockus linkęs manyti, jog apskritai pramonė ir verslas gana greitai prisitaikė prie naujų sąlygų ir tapo daug lankstesni.

Tuo metu, kaip pastebi pašnekovas, kitoje pusėje lankstumo vis dar stipriai trūksta – biurokratinė našta nemažėja.

„Panašūs procesai jaučiami ir aplinkosaugos srityje. Kiekvienas mūsų, kaip žmogus ar įmonė, neišvengiamai darome poveikį aplinkai. Todėl valstybė turėtų tai suprasti ir vienodai ginti tiek gyventojų, tiek įmonių interesus. Tačiau čia balanso stipriai stinga“, – įžvelgia E.Mockus.

Pašnekovo žodžiais, kad mūsų šalis neprarastų ekonomikos pagrindų ir konkurencingumo, jos pagrindinė strategija neturėtų remtis kuo didesnio pelno ir dividendų siekimu iš didžiųjų valstybinių įmonių.

„Valstybei priklausančios bendrovės turėtų užtikrinti, kad paslaugos ir infrastruktūra būtų pigiausia ir geriausia Europoje, panašiai kaip yra su mobiliuoju ir interneto tinklu Lietuvoje. Tik tuomet galėsime didžiuotis ir visos ekonomikos pasiekimais bei augimu“, – sako KPA prezidentas E.Mockus.