Vasarį Kuršių marias užteršė termofikacinis vanduo su rūsio grindų nuosėdomis

Tokius vertinimus Klaipėdos aplinkosaugininkai pateikė atlikę neplaninius įmonių „Klaipėdos vanduo“ ir „Klaipėdos energija“ rajoninės katilinės patikrinimus.

„Pagal „Klaipėdos energija“ patikrinimo metu pateiktus paaiškinimus ir įmonės operatyvinio žurnalo duomenis buvo nustatyta, kad katilinės eksploatavimo metu vasario 2 d. buvo atliekami vandens šildymo katilo plovimo darbai, kurių metu termofikacinis vanduo kartu su rūsio grindų nuosėdomis per „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus pateko į Kuršių marias“, – rašoma pranešime.

Aplinkosaugininkams ištyrus iš katilų skyriaus rūsio paimtus mėginius, nustatyta, kad nuosėdose vyravo silicio ir geležies oksidai.

„Atliktais laboratoriniais tyrimais įrodyta, kad nuplautos nuosėdos, kuriose vyrauja smėlio ir geležies oksidai, turėjo įtakos į Kuršių marias patekusių teršalų gelsvai spalvai, taip pat termofikacinio vandenio paruošimui naudojamas natrio chloridas, o šių teršalų buvo nustatyta ir Kuršių marių vandens mėginyje ties išleistuvu Nr. 4“, – teigiama pranešime.

Departamento teigimu, tokiu būdu „Klaipėdos energija“ katilinės gamybinės nuotekos per „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus į Kuršių marias buvo išleistos be apskaitos ir kontrolės, neturint tinklų operatoriaus sutikimo.

Dėl padaryto pažeidimo „Klaipėdos energija“ atsakingam asmeniui bus taikoma administracinė atsakomybė, kuri siekia nuo 150 iki 300 eurų.

Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento pažeidimas nustatytas ir bendrovėje „Klaipėdos vanduo“. Įmonės atsakingam asmeniui bus taikoma administracinė atsakomybė, kuri siekia nuo 170 iki 1170  eurų.

Be to, „Klaipėdos energija“ turės atlyginti aplinkai padarytą žalą, kuri bus apskaičiuota patikslinus išleistų nuotekų kiekį. Jis preliminariai siekia nuo 100 iki 300 kubinių metrų.

Departamento duomenimis, Kuršių marių būklė šioje vietoje stebima ir toliau.

Apie iš iš „Klaipėdos vandens“ lietaus nuotekų vamzdžio ištekėjusius nežinomos kilmės teršalus pranešta vasario pradžioje.

„Klaipėdos energija“ komentaras dėl galimos Kuršių marių taršos

„Klaipėdos energija“ kovo 8 d. gavo aplinkosaugininkų tyrimo aktą su konstatuotais galimais pažeidimais. Bendrovė jį analizuoja ir per 2 darbo dienas pateiks savo pastabas.

Dėl Aplinkos apsaugos departamento akte minimos Kuršių marių taršos bendrovei nesurašytas pažeidimo protokolas, neskirta jokių nuobaudų, vyksta teisinis situacijos vertinimas.

Ne kartą yra buvę, kad tų pačių bendrovę tikrinusių Aplinkos apsaugos departamento inspektorių aktai būna atšaukiami, o sprendimai apie pažeidimus anuliuojami. Taip jau yra nutikę ir šiemet, kai buvo atliktas neplaninis patikrinimas dėl oro taršos rajoninėje katilinėje.

Analizuojant atsiųstą išleidžiamų paviršinių nuotekų patikrinimo aktą, mūsų specialistams kai kurie aplinkosaugininkų teiginiai kelia abejonių.

Kalbant paprastai, aplinkosaugininkai užfiksavo paviršinių nuotekų galimą taršą smėliu ir moliu iš mūsų teritorijos, kuri yra beveik 15 hektarų ploto. O surenkamasis vamzdis iš kurio į Kuršių marias ištekėjo užterštas vanduo, aptarnauja tūkstančius hektarų, teka apie 3 kilometrus per Dubysos gatvę ir kitas pramonines bei gyvenamąsias teritorijas. Ar aplinkosaugininkai atliko tyrimus ten, ar buvo analizuojama galima tarša iš kitų šaltinių?

Dar nenustatytas ir tikslus kiekis, kiek tų nuotekų išleista iš mūsų bendrovės. Akte teigiama, kad nuo 100 iki 300 m3. Žinant, kad mūsų teritorijoje yra pakloti mažo diametro nuotekų vamzdžiai, toks kiekis vandens turėjo tekėti ilgą laiką. O lyginant su Kuršių mariose užfiksuota tarša dideliame plote, kuri greitai išsisklaidė, tai turėjo būti didelės koncentracijos momentinė tarša.

Tai, ką aplinkosaugininkai įvardina kaip išleistas mūsų gamybines nuotekas, yra termofikacinis vanduo. Tai iš vandentiekio paimtas ir suminkštintas vanduo. Jis švaresnis nei jūroje ar kituose atviruose gamtos telkiniuose esantis vanduo. Be to jis žalios, o ne gelsvos spalvos, kaip teigia aplinkosaugininkai.

Kaip nurodoma atsiųstame akte, mūsų bendrovės galima žala gamtai gali siekti nuo 52,61 iki 157,83 euro.