Naujajam Nagojos uosto vadovui Kazuhide Fujita ir jį lydintiems asmenims pristatyta Klaipėdos uosto veikla, čia veikiančios įmonės, jau pradėti ir ateityje numatomi projektai, nemažai dėmesio skirta pietinės uosto dalies išvystymui ir partnerių įsitraukimui į šį projektą.

„Klaipėdos ir Nagojos uostų bendradarbiavimas nėra tik deklaratyvūs pareiškimai apie apsikeitimą žiniomis. Tai yra dar vienas žingsnis stiprinant Klaipėdos uostą kaip inovatyvų, tvarų, globalioje rinkoje partnerių ieškantį bei turintį ką jiems pasiūlyti uostą. Ši partnerystė yra galimybė sujungti dviejų pasaulio regionų patirtį, sukauptą įgyvendinant ambicingus planus ir siekius. Savo regionuose lyderiaujančių uostų partnerystė turi potencialo virsti abiem šalims naudingais darbais“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovas Algis Latakas.

Susitikime su naujai paskirtu Nagojos uosto vadovu K. Fujita ir naujai paskirtu Japonijos ambasadoriumi Shinsuke Shimizu aptarti bendradarbiavimo projektai, daug dėmesio skirta Nagojos uosto kompanijų dalyvavimui įgyvendinant Klaipėdos pietinio uosto projektą.

Klaipėdos uostas žengia ryžtingus žingsnius, siekdamas išvystyti pietinę uosto dalį, o Nagojos uostas yra vienas lyderiaujančių įgyvendinant tokius projektus.

Šis uostas yra pastatytas supylus naujas teritorijas jūroje – tokiu būdu yra pastatyta net 33 km krantinių.

Tai didžiausias Japonijos uostas, kurio metinė krova siekia apie 160 mln. t krovinių.

Šiemet birželį tarp Klaipėdos ir Nagojos uostų pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas, atveriantis galimybes iš arčiau susipažinti su šiame uoste sukaupta tokių uostų vystymo projektų įgyvendinimo patirtimi, pasinaudoti ekspertų įžvalgomis.

Tad šis vizitas – užmegzto bendradarbiavimo tąsa ir ryšių stiprinimas.

Bendradarbiavimas su Nagojos uostu yra ne vienintelė Klaipėdos uosto partnerystė su Japonija.

Santykiai mezgami ne vienerius metus.

Anksčiau Japonijos vyriausybė skyrė subsidiją LR Vyriausybei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto dalies plėtros projekto galimybių studijai atlikti.

Ši studija buvo ypač svarbi priimant sprendimus dėl Klaipėdos uosto teritorinės plėtros.

Praėjusiais metais per Klaipėdos uostą iš viso gabenta 13,2 tūkst. tonų su Japonijos rinka susijusių krovinių.