Uostamiesčio valdžią šokiravo baudos už reklamą

Uostamiesčio valdžią šokiravo valstybės patvirtintos naujos baudos už išorinę reklamą. Įmonėms jos išaugo dešimt kartų. Manoma, kad tokios baudos yra per didelės, neadekvačios ir gali sužlugdyti verslą.

Už pažeidimą – 10 tūkst. litų

Nauja Reklamos įstatymo redakcija įsigaliojo nuo rugpjūčio 1 dienos. Joje numatytos naujos baudos už reklamos pažeidimus. Jos išskirtos fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal anksčiau galiojusią tvarką už išorinės reklamos įrengimo taisyklių pažeidimus grėsė visiems viedos baudos nuo 500 iki 1 tūkst. litų.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjos Kristinos Vintilaitės, paprastai asmenys, pirmą kartą pažeidę tvarką, atsipirkdavo puse minimalios baudos – 250 litų.

Pagal naują įstatymo redakciją fiziniams asmenims, kurie dirba pagal verslo liudijimą ar vykdantiems individualią veiklą baudos už reklamos įengimo tvarkos pažeidimus išliktų tokia pati.

Ženkliai jos išaugtų juridiniams asmenims. Jiems grėstų bauda nuo 1 tūkst. iki 10 tūkst. litų.

Anot K.Vintilaitės, kol kas naująja įstatymo redakcija nesivadovaujama. Jos nuomone, numatytos baudos yra nepagrįstai didelės, neprotingos, neadekvačios.
„Nuodugniai išstudijavome įstatymą ir nesiryžome skirti naujų baudų įmonėms. Mūsų nustatomi pažeidimai tikrai neturi tokių skaudžių pasekmių, kad reikėtų tokių sankcijų“, – tvirtino vedėja.

Nustatys rinkliavą

Vedėja atkreipė dėmesį, kad naujoji Reklamos įstatymo redakcija neatitinka ir Biudžeto sandaros įstatymo. Pagal pastarąjį visos baudos patenka į jas skiriančios institucijos biudžetą.

„Pagal naująją įstatymo redakciją baudos eina ne į savivaldybės, o valstybės biudžetą“, – teigė vedėja.

K.Vintilaitė kreipėsi pagalbos į miesto vadovus. Prašyta, kad šie kreiptųsi į valstybines institucijas, kurios išaiškintų šio įstatymo taikymą. Taip pat kreiptis į Seimo narius dėl jo pakeitimo.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė pasakojo, kad šiuo metu rengiamas tarybos sprendimas dėl vietinės rinkliavos už išorinę reklamą. Pasak vadovės, darbo grupė, sužinojusi, kokios pasekmės gresia įmonėms, neapsisprendžia, koks rinkliavos dydis turėtų būti.

„Jei valstybė toliau laikysis pozicijos, kad baudos privalo būti tokios didelės, manome, jos tada išorinė reklama turėtų būti pigi ir visiems prieinama. Norime, kad žmonės susitvarkytų“, – komentavo direktorė.

Išsakys aiškią poziciją

Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko nuomone, fiziniai ir juridiniai asmenys yra išskirti nepagrįstai. Anot jo, baudos iš reklamos taip pat turėtų eiti į miesto biudžetą.

„Savivaldybė šioje vietoje paliekama kaip mokesčių surinkėja. Turi prisiimti blogo policininko vaidmenį, o uogytes nuo deserto nusirankios valstybinės institucijos“, – tvirtino meras.

Anot V.Grubliausko, toks valstybės elgesys, kai savivaldos teisės siaurinamos, panašėja į tendenciją.

„Valstybė iš savivaldybių nori perimti 2 ir 3 lygio gydymo paslaugas teikiančias įstaigas, nacionalizuoti greitąją medicinos pagalbą. Aplinkos ministerija nori perimti regioninių atliekų tvarkymo centrų valdymą. Panašūs dalykai dedasi ir su greičio matuokliais. Baudos, surenkamos jų dėka, nukeliauja ne į savivaldybės, o valstybės biudžetą. Tokios tendencijos neturėtų būti skatinamos. Savivalda turi aiškiai ir drąsiai išsakyti savo poziciją dėl tokio elgesio“, – pabrėžė meras.