Uostamiesčio turguje – kainų pasiutpolkė

Turgus visada turi kuo nustebinti: pirmosiomis uogomis ar grybais, šviežiomis bulvėmis ar naminiais pomidorais. Stebėtis čia galima ne tik prekystalių asortimentu, bet ir kainomis, kurios per keletą dienų pasikeičia radikaliai.

„Prašom, mergaitės, įsigykite voveraičių“, – einant pro šalį užkalbina vienas turgaus prekeivis. Vyras siūlo nusipirkti litrą voveraičių už 10 Lt. Tačiau, paėjus kiek tolėliau, tą patį kiekį voveraičių galima aptikti ir už kiek mažesnę kainą – 8–9 Lt.

Tiesa, prie grybų eilė pirkėjų nestovi, tačiau ji išsirikiavusi prie braškių, kurių kainos gerokai šoktelėjusios ir svyruoja nuo 10 iki 14 Lt už kilogramą, o kai kur gali tekti sumokėti ir 16 Lt.

„Supraskite, braškės jau baigiasi, todėl jos taip pabrango. Kaip ir karvių amžinai nemelši, taip ir su braškėmis – dvi savaites pasidžiaugi jomis, ir viskas“, – vos spėdama dėlioti uogas į pardavimui skirtas dėžutes paaiškino iš Tauragės rajono atvykusi prekeivė.

Šalia iš Kretingos rajono atvežtomis braškėmis prekiaujančios moters nusidriekusi ilgiausia pirkėjų eilė, mat uogos parduodamos mažiausia kaina turguje – po 9 Lt už kilogramą.

„Metų metus perku braškes pas šią moterį. Nežinau, kodėl tokia eilė susidarė – gal dėl to, kad kaina nedidelė, o gal dėl to, kad jos skanios“, – sakė prie paklausiausios prekės eilėje stovėjęs klaipėdietis.

Turguje galima įsigyti ir kitų lietuviškų uogų. Litras mėlynių kainuoja nuo 8, vyšnių – nuo 6, agrastų – 8 Lt.

Bene labiausiai pirkėjus stebino agurkų kaina. Jų kilogramas vakar kainavo 3,5–5 Lt, nors visai neseniai buvo galima įsigyti ir už 2 Lt.

Tokiu kainų šuoliu stebisi ne tik pirkėjai, bet ir patys prekeiviai.

„Neprekiavau turguje kelias dienas, tad atvažiavusi pasibaisėjau. Nesuprantu, kodėl taip pabrango agurkai! Visai neseniai pardavinėjau juos po 3 Lt“, – neslėpė moteris.

Be salotų, špinatų lapų, ridikų, svogūnų, žirnių, krapų, kitų daržo gėrybių, turguje dar galima rasti ir abejotinos kilmės pomidorų, šalia kurių puikuojasi užrašas „naminiai“.

Jais prekiavusi pardavėja pradžioje tvirtino, jog ji pati juos užaugino savo sode, tačiau po kurio laiko persigalvojo sakydama, kad tikrų lietuviškų pomidorų dar nėra, ir pripažino, jog šie – atvežtiniai.