Uostai gali nukentėti nuo ateities potvynių

Daugės kritulių

Nyderlandų ir Prancūzijos klimatologai silpnomis vietomis, kur vandens lygio kilimas darys didelę įtaką, mini Meksikos įlanką, Arabų jūrą, rytinę Afrikos pakrantę.

Neįtikėčiausia yra tai, kad tarp pavojingiausių vietų, kur vandens lygio kilimas darys didžiausią įtaką, minimas ir Baltijos jūros regionas.

Vakarų Europos mokslininkai prognozuoja, kad dar šiame amžiuje kritulių kiekis Baltijos jūros regione bus 50 proc. didesnis nei dabar. Nors vandens lygis Baltijoje pakils vidutiniškai 20 centimetrų, tačiau daugiau bus ekstremalių vėjų, didės jūros bangos, dažnės potvyniai.

Ar atlaikys kopos?

Baltijos jūros okeanologai žvelgia skeptiškai į Prancūzijos ir Nyderlandų mokslininkų prognozes. Bent jau rytinės Baltijos pakrantėms didesni kataklizmai nebūsiantys baisūs net jei ir didėtų jūros bangos.

Rytinėje pakrantėje esančios aukštos kopos, todėl, jei jos bus tinkamai prižiūrimos, audros ir didesnės bangos jų taip greitai neįveiksiančios.

Viena iš priemonių, kuri padėtų mažinti žalojančią jūros bangų galią, galėtų būti bunų statyba pajūryje. Šiuo metu ištisai įrengtas bunas jau galima pamatyti Vokietijos, Lenkijos, netgi Rusijos Kaliningrado srities pajūryje.

Manoma, kad bunų statyba neišvengiamai turės būti pradėta ir lengvo smėlio Lietuvos, Latvijos pajūryje, išskyrus Rygos įlankos zoną.

Vanduo plūsta per krantines

Didesnį pavojų dėl kylančio vandens lygio mokslininkai įžvelgia ne tiek pakrantėse, kiek uostuose.

Kai kur Baltijos jūros pakrantėse uostų krantinės tebestatomos pagal reikalavimus, kokie buvo prieš 30–60 metų. Visiškai neatsižvelgiama į galimą vandens lygio kilimą.

Įvardiję, kad ateityje didėsiančių potvynių silpnosios grandys yra uostai, mokslininkai rekomenduoja iš esmės keisti požiūrį į jų projektavimą ir statybą. Uosto krantinės, neva, turi būti statomos aukštesnės, nei dabar realiai jų reikia.

Daugelyje uostamiesčių yra krantinių, kurios beveik sutampa su jūros lygiu. Pakilus potvynio patvankai per jas į miestus plūsta vanduo. Tokių vietų yra ne tik Klaipėdoje, kur per didesnį potvynį vanduo iš Dangės upės plūsta į senamiestį.

Neseniai Lenkijos mokslų akademijos Sopote okeanologijos instituto profesorius Jacekas Piskozubas vertino savo šalies uostus.

Žemų krantinių, per kurias į miestus gali plūsti vanduo, jis rado vos ne visuose Lenkijos uostuose. Kai kurios krantinės statytos beveik prieš 100 metų, kai dar nebuvo jokių minčių apie galimą staigų Baltijos jūros vandens lygio kilimą.