Ukrainiečiai prašo nekaitinti aistrų

Skatino tramdyti emocijas

Pokalbyje dalyvavo visų Klaipėdoje veikiančių tautinių bendrijų atstovai, nors daugiausia kalbėjo ukrainiečių bendrijos "Rodyna" pirmininkė Lidija Tregub.

Pokalbio pradžioje miesto vadovas išsakė požiūrį į Rusijos karą prieš Ukrainą ir prašė bendrijų pirmininkus perduoti savo žmonėms, kad viskas, kas vyksta Klaipėdoje, nukreipta ne prieš rusakalbius žmones ir ne tam, kad būtų ribojamos jų bendruomenės teisės.

"Visos kalbos apie rusakalbių teisių varžymą ar pažeidimus, mokyklų uždarymą bus kategoriškai netoleruojamos, kaip buvo netoleruojamos iki šiol. Pranešiau jiems, kad kalbamės ir su lietuviais, kad pripažinau, jog ir mūsų elgesys gali būti provokatyvus. Suprantu – skauda ir pikta, bet neturime prarasti šaltos galvos ir privalome valdyti emocijas, nes tai gali sukelti bereikalingą įtampą, jos ir taip šiandien pakanka, – kalbėjo meras. – Susitikimas buvo skirtas parodyti palaikymą ukrainiečių bendruomenei, kuri mūsų mieste turi net kelias organizacijas. Siūlėme padaryti taip, kad Klaipėdoje būtų viena ukrainiečių bendruomenė. Rimtis, kantrybė, tolerancija priklauso nuo mūsų visų, nepriklausomai, kuria kalba kalbame."

Vytautas Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Suteiks kitas patalpas

Pokalbyje pasikeista žiniomis apie informacijos srautų valdymą ir apie antradienį pradėjusį veikti ukrainiečių informacinį centrą, kurį organizuoja LCC tarptautinis universitetas.

Pastaruoju metu internete būta aistrų dėl bendrijos "Rodyna" patalpų, kurių ji netrukus neteks. Bendrijos pirmininkei dar kartą paaiškinta, kad pastatas, kuriame bendrija turi patalpas, netrukus bus griaunamas, iš jo bus iškeldinti visi įnamiai.

Toks elgesys yra tik grojimas iš natų, kurios rašomos Kremliuje ir Minske.

Meras kalbėjo apie visiškai naujų patalpų suteikimą. Bet ukrainiečių bendrijos vadovė patikino, kad dabar jiems to nereikia, nes perkraustymas būtų dar didesnis rūpestis. Sutarta leisti bendrijai naudotis Tiltų gatvėje suteiktomis patalpomis ir pažadėta išspręsti šildymo problemą jose.

Pasitarime pažadėta iš Ukrainos atvykusiems studentams suteikti galimybę nemokamai naudotis viešuoju transportu.

Kalbėta ir apie tuos ukrainiečius, kurie pavieniui atvyksta pas giminaičius, gyvenančius Klaipėdoje. Šie žmonės turėtų registruotis migracijos departamente, kad galėtų naudotis pabėgėlio statusą turintiems žmonėms suteikiamomis lengvatomis ir galimybėmis vaikams lankyti mokyklas bei darželius, būtų sprendžiama jų integracija į darbo rinką.

Ragino nekaltinti

"Ukrainiečiai kvietė nekaltinti ir neniekinti rusakalbių. Toks elgesys yra tik grojimas iš natų, kurios rašomos Kremliuje ir Minske. Tai suteikė vilčių, kad gebėsime neįžeidinėti ir nežeminti vieni kitų, kad ir kokios karštos emocijos mus dabar valdo", – džiaugėsi V.Grubliauskas.

Meras prisipažino galvojęs apie kreipimąsi į klaipėdiečius. Galiausiai jis nusprendė nesekti Vilniaus mero pavyzdžiu, nes kas supranta padėtį, jiems raginimų ir kreipimųsi nereikia. O kitiems raginimai nepadės.

Pasak V.Grubliausko, klaipėdiečiai visada pasižymėjo racionaliu protu, tai – jų stiprybė.

"Viskas, kas galėtų būti nukreipta prieš rusakalbius klaipėdiečius, turi būti už tolerancijos ribos. Tikiu, kad savo vertybes turintiems žmonėms to nereikia sakyti, – teigė V.Grubliauskas. – Net ir dramatiškame kontekste vyrauja pragmatiški politiniai interesai. Kai kam susidaro įspūdis, jei kažką viešai pakritikuoji, paspardai ar apšauki, tau tai pridės politinių dividendų. Čia jų reikalas. Aš žiūriu, kas tuo momentu vienam ar kitam tikslui pasiekti yra geriausia. Bendrąja prasme Klaipėdoje nejaučiu įtampos tarp lietuvių ir rusakalbių, bet tam tikrų apraiškų viešumoje ir buityje galime pamatyti. Ko gero, kai kas tai daro sąmoningai, siekdami atmosferos kaitinimo. Bet įtampos tarp skirtingų tautų žmonių nėra ir mes turime padaryti viską, kad to nebūtų."