Tvarkant Olando Kepurę pirmą kartą panaudotas molio ir žvyro mišinys

„Pirmą kartą molio-žvyro mišinio pagrindu užpylėme atsiradusius erozinius židinius“, – BNS sakė Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos Darius Nicius.

Šiai direkcijai priklauso ir Pajūrio regioninis parkas.

Anot Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) pranešimo, Olando Kepurėje susidarę eroziniai židiniai ir praėjimo takai buvo užpilti bei sutankinti molio ir žvyro mišinio gruntu, kuris artimas natūraliai uolienai – morenai.

„Atliktais darbais siekiama minimizuoti intensyvaus lankymo keliamą neigiamą poveikį šiam unikaliam gamtiniam objektui“, – nurodė VSTT.

Pasak D. Niciaus, Olando Kepurės terasoje erozija pasiekė tokį lygį, kad nenorint riboti žmonių lankymosi ten, jau reikia taikyti atkūrimo priemones.

Jo teigimu, molio ir žvyro mišinys panaudotas pasitarus su miškininkais, mokslininkais, rudenį sutvirtintos labiausiai pažeistos vietos.

„Priemonės pasirinktos natūralios, artimos gamtinei aplinkai, nes ir pats skardis yra sudarytas iš molio, tik viršutinė dalis – smėlis. Ant viršutinės jo dalies turėtų augti žolė, bet kadangi dirvožemis yra skurdus – smėlis, o lankytojų skaičius didelis, žolė ten nebegali augti. Tokiu būdu smėlio niekas nesutvirtina ir bet koks didesnis vėjo gūsis smėlį išpusto, susidaro duobės, net po metro gylio“, – BNS pasakojo direkcijos vadovas.

Jis teigė, kad mišiniu sutvirtintos ir medžių šaknys.

„Kad ir skardžio irimas būtų mažesnis, estetinis vaizdas būtų geresnis, be to, ten yra miškas, daugiausia auga pušys, jų šaknys – paviršiuje, o kai nupustomas viršutinis sluoksnis, šaknys atsiveria, jos lyg pakimba ore, tada jau tik laiko klausimas, kada tie medžiai arba išvirs nuo vėjo gūsio, arba savaime nudžius“, – aiškino D. Nicius.

Anot jo, jeigu naujoji priemonė pasiteisins, pavasarį planuojama šiuo mišiniu sustiprinti ir kitas pažeistas Olando Kepurės vietas.

D. Niciaus teigimu, stabilizavus skardžio viršutinę dangą, mažiau slinks ir jo šlaitas.

Olando Kepurės skardžio terasa yra vienas lankomiausių gamtos objektų Lietuvoje. Jo prieigose įrengto automatizuoto skaitiklio duomenimis, skardį šiemet jau aplankė 407 tūkst. žmonių, pernai fiksuota 418 tūkst. apsilankymų.

Dėl didelių lankytojų srautų ten ištrypiama žolinė danga, nupustomas paviršinis smėlis, atveriamos medžių šaknys ir esanti natūrali skardžio erozija dar labiau sustiprėja.

Siekiant mažinti lankymo daromą poveikį gamtos paveldo objektui, svarstyta riboti lankytojų skaičių arba kompensuoti jų daromą poveikį. Pasirinktas antras variantas, planuojama erozinius židinius tvarkyti reguliariai.

Ateityje bus sprendžiama dėl papildomų lentinių takų Olando Kepurės skardžio prieigose įrengimo.

Olando Kepurė – ledynmečio suformuotas skardis tarp Girulių ir Karklės.