Tiesa slypi kažkur anapus

Lietuva niekaip nesugeba žmonėms sumokėti už darbą tiek, kiek priklauso.

Kažkodėl kaimynė Estija išgali mokėti savo gyventojams 11 tūkst. 549 kronas, arba 2549 litus, vidutinį mėnesio atlygį. Mes teišdrebame 1826 litus.

Pradedantis Marijos žemės pedagogas uždirba perpus mažiau nei šalies vidurkis - varganus 800 litų. O prakutęs - su stažu ir kvalifikacija - 1,5 tūkstančio litų. Tai yra per 300 litų mažiau nei vidutinė alga.

Juoką kelia gaisrininkų, policininkų algos. Badmiriauja ir neaukšto rango valdininkai. Žmonės, dirbantys pagal verslo patentą, vergauja už mažesnę nei minimali alga. Ir negauna nė aguonos grūdo už nedarbingumo dienas. Niekas jiems nemoka už atostogas, todėl jų ir neturi.

Aišku, dažnas paskys: „Turi savo verslą - užsidirbk, kad galėtumei atostogauti“. Tačiau kaip reikia sutaupyti poilsiui, gaunant tik minimalų atlygį?

Jau seniai visiems žinoma tiesa: „Kuo turtingesni žmonės, tuo turtingesnė valstybė“.

Bet kodėl kaimynai estai šią tiesą verčia gyvenimo praktika, o lietuviai lošia kvailį?

Vietoje to, kad įvykdytų pažadą - pakeltų mokytojams algas, švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė siūlo pedagogams sukčiauti. Ir Ostapo Benderio „etatą“ įsteigė - ministerijos sekretorius konsultuoja, kaip pedagogams padidinti algas nepažeidžiant įstatymų.

Jei yra būdų padaryti gerą darbą nepažeidžiant įstatymų, tai kodėl šie būdai netampa įstatymu? Gal ministerijoje stinga popieriaus ir rašalo, o gal „kompai per vasarą užlūžo“, kad niekas negali sėsti ir sekretoriaus išmintį įtvirtinti teisės akto projektu.

O gal norima įgelti Prezidentui, kuris išreikalavo pakelti valdininkams algas? Tam prireiks kelių šimtų milijonų papildomų litų. Todėl prie didelio vaišių stalo tautos švietėjams nebeliko vietos.

Biurokratai valstybei brangesni visomis prasmėmis.