Tautinių kultūrų centre tarpusavio ryšį kuria kalba

Pasak TKC direktorės Jelenos Butkevičienės, iš viso yra trys grupės, jose mokosi 74 asmenys. Kursus veda mokytoja Veronika Kibickienė, finansuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

„Turime tik tris grupes. Labai gaila, nes poreikis yra tikrai didelis. Grupės – perpildytos. Dviejose – po 26 moksleivius, vienoje – 22. Bet yra dar daug norinčiųjų mokytis, tiesiog fiziškai nebegalėjome visų priimti, kadangi mūsų patalpos irgi turi savo ribas“, – sakė J. Butkevičienė.

Besimokančiųjų amžius – įvairus, yra moksleivių, labai nedaug garbaus amžiaus žmonių, daugiausia – darbingo amžiaus. Kursų trukmė – iki gruodžio vidurio.

„Šį sezoną dauguma – ukrainiečiai, bet atsirado ir kitų, yra ir baltarusių, rusų, kurie atvyko į Lietuvą, nes nesutinka su režimu ir politika, kuri yra Rusijoje. Taip pat yra armėnų, azerbaidžaniečių. Bet, aišku, daugumą sudaro ukrainiečiai, kadangi jų yra ir daugiausiai atvykusių“, – pažymėjo direktorė.

Anot J. Butkevičienės, yra ukrainiečių, kurie, išmokę lietuvių kalbą, įsidarbino vaistinėse, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre ir kitose vietose, tačiau vis tiek ateina į kursus tam, kad įgytų dar daugiau praktikos ir žinių.

„Vienas svarbiausių dalykų – gebėti bendrauti, orientuotis aplinkoje ir girdint žodį jį identifikuoti, suprasti, apie ką kalbama. Aišku, svarbiausias dalykas – integracija, bet taip pat labai svarbu ir dėl darbo, ir dėl to, kad jau greitai jiems reikės laikyti egzaminus ir gauti sertifikatą, kad išlaikė ir moka kalbėti valstybine lietuvių kalba“, – tikino J. Butkevičienė.

TKC direktorė pasakojo, kad ukrainiečiai, mokydamiesi lietuvių kalbos, dažnai ieško atitikmenų savo gimtojoje kalboje. Nemažai jų ir randa. Pavyzdžiui, „miestas“ ukrainietiškai „misto“, „kišenė“ – „kišeniu“, „dėkoju“ – „dekuju“.

„Paskutinę kursų dieną jie visi pasipuošia gražiais rūbais. Kai kurie sako, kad tokio drabužio nevilkėjo dvejus metus, bet apsirengė būtent tai dienai, nes norėjo pasijusti šventiškai. Jie sureikšmina pirmąsias pamokas, ateina su gėlėmis mokytojai, o paskutinę pamoką mokytoja taip pat be gėlių neišeina. Labai šiltas bendravimas. Tie kursai atlieka ir socialinę pagalbą, nes jie randa tarpusavio ryšį“, – kalbėjo J. Butkevičienė.