Stiprins valstybės kontrolę jūrų uoste

Ieškos ginklų, sprogmenų

Artimiausiu metu Vyriausybė rengiasi pakoreguoti mažiausiai keturis su Klaipėdos uosto terminalų sauga, muitinės ir pasienio kontrole, laivų apsaugos stiprinimu susietus Vyriausybės nutarimus.

Bus keičiamas ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompleksinės saugos planas. Šiame plane daugiau funkcijų numatoma skirti Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Uosto direkcijos tarnyboms, uosto naudotojams, taip pat Klaipėdos miesto Ekstremalių situacijų rengimo centrui.

Numatytas glaudesnis bendradarbiavimas tarp šių tarnybų. Reikalui esant pasieniečiai turėtų suformuoti uosto apsaugai reikalingą mobiliąją pareigūnų grupę.

Atsiranda pakoreguota aiškiau išdėstyta nuostata, kad pasieniečiai įdėmiau turės tikrinti į Klaipėdos uostą atplaukiančius ir iš jo išplaukiančius laivus. Bus ieškoma neteisėtų prekių gabenimo ir kontrabandos.

Numatyta, kad tarp galimų neteisėtų laivų prekių ar krovinių gali būti slepiami ginklai, šaudmenys, sprogmenys, kenksmingos radioaktyviosios medžiagos, įskaitant ir narkotikus ar psichotropines medžiagas.

Skelbiama ir apie tai, kad gali daugėti neteisėto žmonių gabenimo per sieną pasinaudojant ir Klaipėdos uosto laivais.

Skirtinga terminalų apsauga

Daugelis keitimų susiję su Europoje, įskaitant ir Baltijos jūros regioną, vis labiau blogėjančia bendra saugumo situacija.

Ateityje gali daugėti neteisėto žmonių gabenimo per sieną pasinaudojant ir Klaipėdos uosto laivais.

Pokyčius iš esmės lėmė ilgai besitęsiantis karas Ukrainoje, didėjanti Rusijos agresija, vis dažniau atsirandantys grasinančio pobūdžio veiksmai ir Baltijos jūros regione.

Ateityje ir Baltijos jūros regiono valstybėse, jų uostuose galimos įvairios provokacijos. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompleksinės saugos planas – numatyti atvejus, kada iš uosto gali tekti netgi evakuoti darbuotojus. Nurodyta, kas ir kaip tai turėtų daryti.

Klaipėdos uoste bus numatomi skirtingi uosto terminalų apsaugos lygiai. Susisiekimo ministerija nustatys bendrus jūrų uosto terminalų apsaugos reikalavimus. Iš pasienio, muitinės, Klaipėdos miesto policijos pareigūnų ir Uosto direkcijos atstovų bus sudaryta komisija, kuri ir įvertins, ką ypač svarbu saugoti viename ar kitame terminale susidarius ypatingoms ekstremalioms sąlygoms.

Atskiroms Lietuvos tarnyboms numatytos ir kriminalinės žvalgybos vykdymo funkcijos, kad iš anksto būtų galima numatyti, kas ir kokios pajėgos uoste galėtų rengti vienokio ar kitokio pobūdžio veiksmus, pasinaudojus uostų veiklos sistemomis bandyti gabenti per uostą įvairius nelegalius krovinius, žmones ir panašiai.

Didinamas galimos krovinių gabenimo pažeidimų rizikos lygis. Bus prašoma, kad į Klaipėdos uostą plaukiančių laivų kapitonai jau prieš 24 valandas praneštų apie gabenama krovinį, kad įvairios tarnybos spėtų išanalizuoti, kokio rizikos lygio tas krovinys gali būti.

Griežtės laivų tikrinimas

Nemaži pokyčiai susiję su laivų tikrinimais, ypač jei būtų nustatyta, kad plaukdami į Klaipėdos uostą jie turėjo kokių nors kontaktų su trečiųjų šalių uostais ar netgi laivais atviroje jūroje.

Numatyta, kad netgi tais atvejais, jei laivas jūroje gelbėjo kito laivo įgulą ar pamestą jo krovinį, jis jau laikomas didesnės rizikos laivu, nors pakeliui į Klaipėdą ir nebuvo įplaukęs į trečiųjų šalių uostus.

Daugiau tikrinimų ir įvairių formalumų Klaipėdos uoste iš valstybės tarnybų gali sulaukti ir jachtų, pramoginių, sportinių ir mažųjų laivų įgulos. Jų tikrinimo vietos numatytos Kopgalyje prie valstybės sienos apsaugos tarnybos krantinių. Gali būti ir pasipiktinimų, kad palyginti ramus postsovietinis laikotarpis, kai pramoginių laivų tikrinimai būdavo minimalūs arba jų visai nebuvo, baigėsi.

Tam tikros prievolės numatomos ir žvejybos laivams. Jiems kaip ir anksčiau nebus taikomos tikrinimo procedūros, jei žvejojo Baltijos jūroje ir nebuvo užsukę į trečiųjų šalių uostus. Jei laivai lankėsi, pavyzdžiui, Norvegijos, jau nekalbant apie Rusijos uostus, jie plaukdami į Klaipėdą iš anksto apie tai privalės pranešti muitininkams ir pasieniečiams.