Klaipėdos universitetinė ligoninė siekia ambicingų planų. Pasitelkdama aukščiausio lygio profesionalus, moderniausią įrangą, uostamiesčio medicinos įstaiga žada stiprinti pilvo chirurgijos sritį. Tai pacientams leis dar labiau pagerinti teikiamas pilvo chirurgijos paslaugas.

Pacientai – iš visos šalies

Šiuo metu visavertis ištyrimas, gydymas ir pooperacinis stebėjimas, sergant virškinimo ir endokrininių organų onkologinėmis ligomis, galimas tik Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.

Į uostamiestį pacientai atvyksta ne tik iš Vakarų Lietuvos, bet ir iš kitų regionų.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Pilvo chirurgijos ir koloproktologijos skyriaus vedėjas med. dr. Saulius Jurevičius įsitikinęs, kad tai parodo, jog medicinos įstaiga yra toli pažengusi tiek moksliniu, tiek technologiniu požiūriu.

„Esame universitetinė ligoninė, tad labiausiai ir orientuojamės į sudėtingų ligų ar traumų gydymą“, – teigė S.Jurevičius.

Klaipėdos universitetinė ligoninė yra didžiausias traumų centras Vakarų Lietuvoje. Ligoninėje dirbama pagal specialią sistemą, adaptuotą iš JAV.

„Tik pranešus, jog į ligoninę atvežamas avarijoje sužalotas pacientas, visi budintys medikai susirenka specialiame konsiliume ir, įvertinę ligonio sužalojimo pobūdžius, sudaro tyrimo ir gydymo planą“, – paaiškino skyriaus vedėjas.

Stipri kepenų chirurgija

Pastaraisiais metais Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ypač pasistūmėta gydant metastazavusį ir pirminį kepenų vėžį.

Kaip teigė, S.Jurevičius, ligoninėje suburta gera medikų komanda, yra infrastruktūra, reikalinga tokioms operacijoms. Jų metu naudojami modernūs aparatai, pavyzdžiui, ultragarsinis kepenų pjovimo aparatas (CUSA), kepenų pjovimo aparatas, naudojant vandens srovę (WaterJet).

Skyriaus vedėjas pabrėžė, kad galima pašalinti didelę dalį kepenų, bet kad pacientas išgyventų, turi likti mažiausiai 20 proc. likutinio kepenų tūrio.

„Prieš operaciją jis suskaičiuojamas. Kai yra per mažas, invazinės radiologijos gydytojai embolizuoja kepenų vartų kraujagysles. Tai leidžia prisiauginti reikalingą kepenų tūrį. Tiems ligoniams, kurių dėl vėžio išplitimo operuoti nebegalima, padeda invazinės radiologijos gydytojai. Jie embolizuoja (užkemša) vėžį maitinančias arterijas ir toks vėžio židinys sunyksta. Jeigu dėl sunkių gretutinių ligų, vyresnio amžiaus ar kitų priežasčių negalima pašalinti kepenų auglio, pasitelkiama radiotermodestrukcija. Šis metodas jau taikomas daugiau nei dešimt metų. Šių laikų chemoterapija ypač padeda gydyti storosios žarnos vėžio išplitimą kepenyse. Visais atvejais darbas yra kolektyvinis – multidisciplininis“, – pasakojo S.Jurevičius.

Anot jo, Klaipėdos universitetinė ligoninė buvo viena pirmųjų Lietuvoje, prieš keletą metų pradėjusi taikyti citoredukcines operacijas su hipertermine pilvo ertmės organų chemoterapija (HIPEC). Šis metodas visiškai vėžio neišgydo, bet leidžia stipriai pagerinti pacientų gyvenimo trukmę ir kokybę.

Pilvo ir endokrininės chirurgijos klinikoje sėkmingai taikomos viso skrandžio pašalinimo operacijos dėl skrandžio vėžio. Taip pat šiuolaikiniais metodais gydomos ir nutukimo problemos.

Konsiliumai – pripažintas kelias

Klaipėdos universitetinės ligoninės Pilvo ir endokrininės chirurgijos klinikoje per metus gydoma per 4 tūkst. pacientų.

„Per metus atliekama tiek sudėtingų pilvo organų operacijų, jog pagal Sveikatos apsaugos ministerijos ir pagal tarptautinius standartus, ši klinika atitinka labai intensyviai dirbančio universitetinio lygio chirurgijos centro reikalavimus“, – sakė S.Jurevičius.

Anot jo, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje onkologiniai pacientai yra aptariami multidisciplininiame konsiliume.

„Jame dalyvauja gydytojai chemoterapeutai onkologai, radioterapeutai onkologai, radiologai, invazinės radiologijos gydytojai, patologai, chirurginio profilio gydytojai ir kiti specialistai, kurie specializuojasi gydant pacientus, sergančius vėžiu. Konsiliumo metu nustatomas gydymo eiliškumas. Multidisciplininiai konsiliumai – vienintelis pripažintas kelias civilizuotose šalyse. Jis leidžia pasiekti maksimalų onkologinių pacientų išgyvenamumą ar pasveikimą“, – akcentavo skyriaus vedėjas.

Taip pat klinikoje atliekamos ir kelių organų šalinimo operacijos vienu metu. Gana dažnai pacientą kartu operuoja įvairių specialybių gydytojų komanda. Tokias operacijų apimtis ir galimybes turi vos kelios šalies ligoninės.

„Klinikoje plėtojama kelių sričių chirurgija. Minimaliai invazinės operacijos per natūralias angas: TEO metodika – didelių tiesiosios žarnos gerybinių auglių šalinimas per išangę, endoskopinis polipų šalinimas. Iš naujovių galima paminėti argono dujų koaguliaciją, stabdant kraujavimą dėl radiacinio proktito, retroperitoninį kasos pūlinių drenavimą“, – vardijo S.Jurevičius.

Mokslo ir praktikos sintezė

Skyriaus vedėjo teigimu, mokslas medicinoje itin svarbus, nes tik nuolat tobulėjant galima taikyti efektyviausius gydymo metodus. Pilvo ir endokrininės chirurgijos klinikoje dirba penki medicinos mokslų daktarai, dar vienas chirurgas siekia šio mokslinio laipsnio studijuodamas doktorantūroje.

„Klinikoje dirbantys chirurgai ne tik aktyviai dalyvauja, skaito pranešimus Lietuvoje bei užsienyje vykstančiose konferencijose, bet ir patys dalyvauja organizuojant konferencijas bei seminarus. Štai ir šių metų rudenį, spalio pabaigoje Klaipėdos universitetinė ligoninė kartu su Lietuvos chemoterapeutų draugija organizavo tarptautinę konferenciją „Retų neuroendokrininių auglių diagnostika ir gydymas“. Konferencijoje pranešimus skaitė ne tik chirurgai, bet ir įvairių kitų

sričių specialistai – endokrinologai, patologai, genetikai, laboratorinės diagnostikos gydytojai“, – prisiminė S.Jurevičius.

Pasak jo, tai dar vienas pavyzdys, kad šiuolaikinėje medicinoje sudėtingos ligos gali būti sėkmingai gydomos tik suvienijus įvairių specialybių gydytojų jėgas.

„Be mūsų ligoninės specialistų, konferencijoje pranešimą skaitė ir profesorius iš Vokietijos Martin K.Walz, kuris ne tik pasidalijo teorinėmis žiniomis konferencijoje, bet ir dvi dienas demonstravo savo praktinio darbo patirtį, kartu su klinikos chirurgais atlikdamas laparoskopines antinksčių bei storosios žarnos navikų operacijas“, – pasakojo pašnekovas.

Lyderis Vakarų Lietuvoje

Pastaraisiais metais Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekamos sudėtingiausios endoskopinės operacijos ir intervencijos. Šiuolaikinė endoskopinė technika, kuria aprūpinta ligoninė, ir patyrusių specialistų kolektyvas paskatino šitos minimaliai invazinės chirurgijos srities vystymąsi.

Visos diagnostinės ambulatorinės kolonoskopijos ir gydomosios endoskopijos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekamos taikant bendrąją nejautrą, todėl nesukelia diskomforto pacientui.

„Vaizdai, perduodami aukštos raiškos monitoriuje, gali būti suderinami su endoskopinio ultragarso gaunamais vaizdais ir suteikia dar daugiau svarbios informacijos. Stemplės ir skrandžio pažengusiems onkologiniams susirgimams gydyti arba ruošiant operacijai atliekamas stentavimas“, – kalbėjo S.Jurevičius.

Tuomet ligonis gali normaliai maitintis, išvengia išorinio vamzdelio išvesto per pilvo sieną – gastrostomos, pagerėja paciento gyvenimo kokybė. Kontroliuojant endoskopiniu ultragarsu saugiai atliekama tarpuplaučio navikų, padidintų limfinių mazgų arba pilvo ertmės navikų biopsija per stemplės ar skrandžio sienelę. Diagnozavus skrandžio gerybinį auglį arba nedidelį piktybinį naviką, atliekama endoskopinė operacija – mukozektomija – pašalinamas navikas su aplinkiniu sveikos gleivinės lopu.

„Būtent pastarasis būdas yra populiariausias Japonijoje gydant skrandžio onkologines ligas“, – pabrėžė skyriaus vedėjas.

Modernūs tyrimai ir gydymas

Per metus dėl tulžies latakų akmenligės Klaipėdos universitetinėje ligoninėje endoskopiškai gydomi apie 300 pacientų.

„Nebereikia atlikti didelės apimties operacijos, pašalinami akmenys ir atkuriamas tulžies nutekėjimas“, – pranašumus vardijo S.Jurevičius.

Anot jo, dėl kasos uždegimo atsiradusios skysčio sankaupos ir pūliniai išgydomi be operacijos, endoskopiškai, ultragarsu kontroliuojant jie drenuojami į skrandį.

„Lėtinės kasos ligos gydomos stentuojant kasos lataką ir atkuriant kasos sulčių tekėjimą į virškinamąjį traktą. Gelta, atsiradusi dėl kasos ar kitos lokalizacijos vėžinio susirgimo, gydoma įvedant metalinį stentą, kuris savaime išsiplečia prisitaikydamas prie organizmo anatomijos“, – kalbėjo pašnekovas.

Skyriaus vedėjas pasakojo, kad plonosios žarnos tyrimas atliekamas nedažnai, kadangi jos ligos yra žymiai retesnės nei skrandžio ar storosios žarnos. Galima nustatyti kraujavimo šaltinį, diagnozuoti navikus ar uždegimines ligas.

Storosios žarnos ligos diagnozuojamos ir gydomos atliekant kolonoskopiją.

„Nuo 2015 m. visi storosios žarnos tyrimai atliekami be skausmo, taikant bendrinę nejautrą. Prabudus po procedūros, po keleto valandų pacientai, lydimi artimųjų, išleidžiami į namus. Apytiksliai trečdaliui pacientų, kuriems atliekama kolonoskopija, nustatomi priešvėžiniai susirgimai – storosios žarnos adenomos, polipai ir kitos ligos. 2–3 proc. pacientų tiriamų dėl slapto kraujavimo iš žarnyno nustatomas storosios žarnos vėžys. Diagnozavus storosios žarnos polipus, jie pašalinami endoskopiškai ir pacientas dar tą pačią dieną išleidžiamas į namus“, – teigė pašnekovas.

Anot jo, dideli gerybiniai augliai šalinami operacinėje endoskopiškai. Įvykus žarnos perforacijai defektas tuoj pat užsiuvamas per nedidelius pjūvelius laparoskopiniais instrumentais – atliekama minimaliai invazinė operacija.

Skyriaus specialistai įsitikinę, kad šiuolaikinis gydymas padeda sulaukti vis geresnių rezultatų: sergantiesiems pagerina gyvenimo kokybę ir jo trukmę.