Jau po poros mėnesių savivaldybei planuojama įteikti atstatyto Klaipėdos piliavietės rytinės kurtinos raktus. Po rytinės kurtinos atstatymo turėjo ateiti šiaurinės kurtinos eilė, tačiau kol kas šių darbų finansavimo klausimas pakibęs ore.
Jau spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje planuojama pabaigti Klaipėdos piliavietės rytinės kurtinos atstatymo darbus.
Uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko teigimu, kol kas darbai vyksta sklandžiai, jie turėtų būti baigti numatytu laiku. Vis dėlto, anksčiau atstatymo darbus pabaigti ir savivaldybei atnaujintų patalpų raktus perduoti planuota anksčiau nei numatytas terminas, tačiau jau dabar aišku, kad to padaryti nepavyks.
Po poros mėnesių dalyje atnaujintų patalpų įsikurs Mažosios Lietuvos muziejus, čia bus įrengta II-ojo Pasaulinio karo ekspozicija.
Likusios dalies šeimininko savivaldybė ieškos verslo pasaulyje.
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Alinos Velykienės teigimu, likusiose patalpose įsikurs kavinė, viešieji tualetai ir konferencijų centras.
Pastarasis bus vienas didžiausių uostamiestyje, čia vienu metu galės susirinkti apie 300 žmonių.
Bendra Klaipėdos piliavietės rytinės kurtinos atstatymo projekto vertė – 4,3 mln. eurų.
Rytinės kurtinos požeminio pastato (konferencijų centro) plotas – 810 kv. m, rekonstruojamo dažų sandėlio – 425 kv. m.
Vis dėlto, artinantis atstatymo darbų finišui lieka ir neišspręstų klausimų. Dar nėra žinoma kaip bus sutvarkytos ekspozicijų bei konferencijų centro prieigos.
„Prieigos negali būti paliktos dulkėse. Miestas pats turės rasti lėšų, kad kompleksas būtų sutvarkytas ne tik viduje, bet ir išorėje“, – pastebėjo V.Grubliauskas.
Šiuo metu nesama ir konkretaus atsakymo dėl šiaurinės kurtinos atstatymo finansavimo. Kol kas Kultūros ministerijos numatomų projektų, kuriems iki 2020-ųjų planuojama panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, sąraše uostamiesčio planų dėl šiaurinės kurtinos – nėra.
„Apie tai bus proga pakalbėti su ministru, tačiau manau, kad ministras, būdamas Vyriausybės nariu, žino ir supranta, kad valstybinės ekonominės svarbos objekto statusą turintis objektas turi būti nekvestionuotinai tęsiamas savo įgyvendinimo kontekste. Būtų netgi keista, kad pusę darbų padarius už valstybės lėšas tektų dėti savivaldybės pinigus“, – dėstė miesto vadovas.
V.Grubliauskas pabrėžė, kad jau anksčiau apie Klaipėdos piliavietę kaip strateginį ir tęstinį objektą kalbėta kaip apie prioritetinį valstybės sąraše.
Meras pripažino tikįs, kad Kultūros ministerijos sudarytas sąrašas nėra baigtinis ir į jį šiaurinė kurtina dar bus įtraukta.
Naujausi komentarai