Į medikus kreipiasi vis daugiau klaipėdiečių, kuriuos sugėlė širšės. Praėjusią savaitę užfiksuoti net keli tokie atvejai. Specialistai tvirtina, kad būtent rugpjūtį būna daugiausia širšių.

Klaipėdos greitosios pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė pasakojo, kad šią savaitę vienas atvejis buvo ypač rimtas. Po įgėlimo pacientą ištiko šokas. Jo būklė buvo labai rimta.

Specialistė tvirtino, kad pirmiausia nuo sugėlimo gelbsti šaltis.

„Reikia peiliu ar neaštriomis žirklutėmis nubraukti geluonį. Tada ant įgėlimo vietos uždėti ledo gabaliukų. Juos reikia dėti ne tiesiai ant odos, o pirmiausia ant medžiagos. Laikyti ledą ant sugeltos vietos reikia 20–30 minučių“, – tvirtino N.Dambrauskienė.

Pajutus alergijos požymius, reikia iš karto kreiptis į medikus.

Šiemet širšių pastebėta mažiau nei ankstesniais metais. Pasak Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus Entomologijos skyriaus vedėjo Romo Ferencos, sunku pasakyti, kodėl taip yra.

„Kiekvienas gyvūnas turi savo priešus, ligas, virusus. Tai gali būti viena priežasčių, kodėl vabzdžių šiemet mažiau. Įtakos tam turi ir orai“, – pasakojo R.Ferenca.

Anot vedėjo, daugiausia širšių būna antroje vasaros pusėje. R.Ferenca pasakojo, kad žmonės dažniausiai nuo širšių nukenčia jas prispaudę. Patys šie vabzdžiai, jei yra toli nuo lizdo, nepuola.

„Širšes atvilioja saldūs maisto kvapai. Žmonėms vabzdžiai dažniausiai įgelia valgant vaisius, geriant saldžius vaisvandenius. Žmonės nepastebi širšės, ir ši įgelia. Tai nėra vabzdžio agresija, o gynyba“, – aiškino R.Ferenca.

Vedėjas patarė žmonėms labiau pasisaugoti patiems ir būti atidesniems. Taip pat svarbu nepulti į paniką ir nesiblaškyti, nes širšės reaguoja į judesius.

„Judantis žmogus gali nukentėti, o šalia būnantis ramiai – ne“, – pabrėžė R.Ferenca.

Ypač skaudžios pasekmės gali būti, kai širšių lizdus ima ardyti patys žmonės.

Alergijos vabzdžių įgėlimui požymiai

Tinimas

Stiprus įgeltos vietos paraudimas

Dusulys

Stiprūs priepuoliai, pilvo skausmai.