Darbininkams nurodyta pirmiausia nušienauti aikštes, parkus, skverus. Po to jie patrauks ir į kitus miesto rajonus šienauti viešųjų erdvių, gatvių skiriamųjų žaliųjų juostų.

Daugiabučių namų administratoriai taip pat turėtų pradėti šienauti kiemus.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus patarėjos Irenos Nachčiunovos, per šienavimo sezoną vidutiniškai 16 kartų nušienaujami gazonai reprezentacinėse vietose (senamiestis, centrinė miesto dalis ir naujųjų rajonų pagrindinės aikštės), 5–6 kartus nušienaujami gatvių želdiniai ir 4–5 kartus – parkai, skverai.

Šienavimui vidutiniškai per sezoną miestas išleidžia 300 tūkst. eurų.

Panašu, kad šie darbai per šešerius metus pabrango kone pusseptinto karto.

Tarkime, 2013-aisiais už žolės nupjovimą Klaipėdos viešosiose erdvėse iš miesto biudžeto buvo sumokėta 155 tūkst. litų, o tai yra beveik 46 tūkst. eurų.

Už minėtą sumą vidutiniškai per mėnesį spėjama po viena kartą nušienauti gatvių, parkų, skverų želdinius, o reprezentacinius želdinius – 2–3 kartus.

Šienavimas paprastai pradedamas gegužės pradžioje ir pabaigiamas spalio viduryje.

Intensyviau šienaujama gegužę–liepą, kai žolė auga sparčiausiai.

Vėliau nuo rugpjūčio iki spalio žolės augimas sulėtėja, todėl šienavimo periodiškumas pasiskirsto pagal augimo tempą: daugiau kartų nušienaujama iki vasaros vidurio, nuo vasaros vidurio sumažėja šienavimo kartai.

Dėl šienavimo terminų nesilaikymo pagal sutartį yra numatyta 150 eurų bauda už vieną nustatytą pažeidimo atvejį.