Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino, viešųjų pastatų valdymo modelio pristatymą inicijavo Lietuvos savivaldybių asociacija.

Šį kartą atskleista Suomijos, kuri tam naudoja kompiuterinę programą, patirtis. Supažindinta, kokios elektroninės priemonės padeda šaliai pasiekti geriausių rezultatų šioje srityje.

Programoje apie visus viešuosius pastatus suvedami išsamūs duomenys – energijos, vandens suvartojimas, kada buvo atlikti remonto darbai, nurodomos probleminės vietos, išlaikymo išlaidos.

Programa padeda efektyviai valdyti turtą, planuoti remonto, atnaujinimo darbus. Suomija šį modelį naudoja jau 20 metų ir yra jį gerai ištobulinusi. Viešųjų pastatų valdymu čia užsiima įmonės.

"Mes turime daug pastatų, tai – ir mokyklos, darželiai, kitos įstaigos. Matome, kad viešieji pastatai turėtų būti valdomi centralizuotai. Esame parengę turto valdymo strategiją. Ateityje numatyta turėti centralizuotą sistemą, skirtą visam savivaldybės turtui valdyti", – pasakojo direktorius.

Anot S.Budino, Lietuvos savivaldybių asociacija nori išgirsti miestų ir rajonų savivaldybių nuomonę, ar tokia turto valdymo sistema būtų joms reikalinga.

"Jei sudomins, ją būtų galima diegti visos šalies savivaldybėse, bandyti gauti ES finansavimą", – tvirtino direktorius.

Tačiau S.Budinas atkreipė dėmesį, kad Suomijoje naudojamas viešojo turto valdymo modelis yra tik vienas galimų variantų. Pasaulyje jų sukurta daug ir įvairių.

"Tai, kad išklausėme pristatymą, nereiškia, jog šis modelis atsiras pas mus", – teigė vadovas.