Seniūnaičių rinkimai: prievolė pakibo ore?

Nevykęs įstatymų patobulinimas

Saugi kaimynystė, jaukus ir tvarkingas kiemas, modernios vaikų žaidimų aikštelės bei treniruokliai, bendros kaimynų šventės ir susiėjimai – ne taip sena Dragūnų kvartalo Šilojų seniūnaitijos kasdienybė.

Išjudinti žmones bendravimui ir pagerinti savo gyvenamąją aplinką pavyko aktyviam seniūnaičiui Aurimui Mockui.

Nuo šių metų pavasario Šilojų, kaip ir didžioji dauguma kitų seniūnaitijų Klaipėdoje, seniūnaičio nebeturi, mat ankstesniųjų kadencija baigėsi, o naujų niekas neišrinko, nes pasikeikė jų rinkimų tvarka.

"Valdžia norėjo kaip geriau, bet išėjo kaip visada. Jau ir anksčiau reikėjo ieškoti savanorių toms pareigoms, o dabar kandidatą į seniūnaičius turi kažkas pasiūlyti. Manęs niekas nepasiūlė, kaip pats juokauju, turbūt blogai dirbau. Bet nieko nepasiūlė, nes realiai žmonės buvo pasimetę ir net nežinojo pasikeitusios seniūnaičių rinkimų tvarkos", – dėstė A.Mockus.

Pareigos – nepopuliarios

Gyventojai esą beveik niekada neprieštarauja, kad už juos kas nors tvarkytų bendruomeninius reikalus, spręstų iškylančias problemas, rašytų raštus savivaldybei ar rodytų iniciatyvą.

"Juk daug lengviau reikšti nepasitenkinimą feisbuke dėl atsiradusios duobės ar nenušienautos žolės ir įsivelti į komentarų rutiną, negu per tą laiką parašyti penkių sakinių raštą ir nusiųsti savivaldybės Miesto tvarkymo skyriui. Nors tai būtų tūkstantį kartų didesnis efektas nei virtualus pasipiktinimas ir ieškojimas, kas tai galėtų padaryti", – mano A.Mockus.

Paklaustas, ką pavyko nuveikti per kadenciją, buvęs seniūnaitis teigė, jog nelabai mėgsta girtis, bet žmonės esą jo darbą mato – vyko šventės, atsirado aikštelės, sportinis inventorius, net autobusų stotelių paviljonai, kurių anksčiau rajone nebuvo.

"Man niekas netrukdo bendruomenės labui dirbti ir nesant seniūnaičiu, viską galima daryti ir be tų statusų, tačiau yra labai daug įstatymų trukdžių paprastai žmogiškai iniciatyvai", – neslėpė A.Mockus.

Rinkimai juda vangiai

Pasak A.Mockaus, pagal dabartinius įstatymus kandidatas į seniūnaičius turi surinkti ne mažiau kaip 5 proc. gyventojų parašų.

O tai esą yra nerealu. Norinčiųjų į šias pareigas neatsiranda, juolab kai reikia rinkti parašus.

"Kai dar nebuvo tokių griežtų reikalavimų, ir tai 9 seniūnaičių Klaipėdoje neišrinkdavo, o kai dabar reikalaujama surinkti dar ir parašus, abejoju, ar daug entuziastų atsiras. Juo labiau yra tokių apylinkių, kur lengviau tapti tarybos nariu nei surinkti parašus seniūnaičio rinkimuose", – teigė A.Mockus.

Klaipėda turi 55 seniūnaitijas.

Kol kas išrinkta tik 13 seniūnaičių: Budelkiemio g. seniūnaitijos seniūnaičiu tapo Jonas Bartkevičius, Dviračių treko – Antanas Gimbutas, Eglės – Virginija Jurgilevičienė, Kretingos g. – Aida Dumbrauskaitė, Molo g. – Marija Kalendė, Olimpijos – Egidijus Vaitkevičius, S.Daukanto g. – Eimantas Koševojus, Saulėtekio – Rasa Arcišauskienė, Smiltynės – Inga Dailidienė (išrinkta susirinkime), Švyturio – Mindaugas Prielgauskas, Versmės – Vytautas Lupeika, Vilties – Aldona Ališauskienė, Želmenėlio – Mindaugas Žilys.

Artimiausiu metu turi prisiekti dar 6 seniūnaičiai.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Elidos Mantulovos teigimu, Rambyno, Baltijos, Aušros, Menų mokyklos seniūnaitijose nuo pat jų sukūrimo pradžios nė karto nebuvo išrinktas jų gyventojams atstovaujantis asmuo.