Šalies valdžiai vandens turizmas nerūpi

Avarinis kruizinis maršrutas

Seimo narys Antanas Vinkus valdžios prašė, kad būtų skiriama 249 tūkst. eurų Kretingos dvaro grafų Tiškevičių rūmų žiemos sodo oranžerijai modernizuoti. Vertinama, kad ji yra avarinės būklės.

A. Vinkus teigė, kad į įvairias valdžios institucijas dėl rūmų žiemos sodo jis jau yra kreipęsis 13 kartų ir kaskart išgirsdavo neigiamą atsakymą.

Gali kilti klausimas, kaip susiję Kretingos žiemos sodas ir jūrų turizmas. Į jį atsako Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Jo vertinimu, Tiškevičių dvaras Kretingoje ir žiemos sodas yra reprezentacinis turizmo objektas. Į jį veda vienas iš Klaipėdos uosto kruizinių laivų turizmo maršrutų.

Pastebima, kad Vakarų Europos šalyse objektams, kurie yra įtraukti į kruizinių laivų turistinius maršrutus, paprastai negailima pinigų, nes tokie objektai atsiperka. Įprastai istoriniai objektai tvarkomi naudojant valstybės biudžetų, fondų ar Europos Sąjungos lėšas, nes tai yra bendro intereso objektai.

Lietuvoje viskas vyksta kitaip – tiek istoriniai, tiek valstybės prestižą turintys kelti turizmo objektai sukraunami ant savivaldos pečių. Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, 2023 m. prognozuojamas beveik 15 proc. Kretingos rajono biudžeto valstybės subsidijų augimas, todėl žiemos sodą būtų galima tvarkyti iš savivaldybės lėšų.

Užstrigęs Atmatos bokštas

Panašus atsakymas ir Seimo nariui Zigmui Balčyčiui, kuris paprašė 1,5 mln. eurų Nemuno deltos regioninio parko apžvalgos bokšto statybai prie Atmatos upės. Šis bokštas jau yra suprojektuotas, buvo suplanuotas pastatyti 2020–2021 m., tačiau dėl COVID-19 pandemijos tam neliko pinigų.

Finansų ministrė G. Skaistė pasiūlė apžvalgos bokštą statyti iš Šilutės rajono savivaldybės biudžeto, kur valstybės dalis 2023 m. didėsianti 13 proc.

Iki šiol Lietuvoje yra pastatyti 62 įvairūs apžvalgos bokštai. Didesnė jų dalis yra Rytų Lietuvoje prie ežerų. Dauguma apžvalgos bokštų statyti už valstybės biudžeto, ES fondų lėšas, kurios skirstomos per aplinkosaugos programas.

Seimo narys Valdemaras Valkiūnas pabrėžė, kad apžvalgos bokštai ypač pasiteisina, nes pritraukia daug turistų. Kaip pavyzdį jis minėjo Biržų rajono Kirkilų karstinių įdubų apžvalgos bokštą. Jis pritraukia tiek turistų, kad šie pagyvino prekybą ne tik prie paties bokšto, bet ir netoli esančiuose Biržuose.

"Nemuno deltos apžvalgos bokštas prie Atmatos upės yra ypač svarbus. Jis padėtų iš kitos perspektyvos pažvelgti į Kuršių marias, Kuršių neriją, Kniaupo įlanką, Ventės ragą, Krokų Lankos ežerą", – dėstė Z. Balčytis.

Manoma, kad Atmatos bokštas kartu su Dreverna, Svencele, Kintais, Ventės ragu galėtų būti įtrauktas į nacionalinį pamario krašto turizmo maršrutą, kurį, jei būtų sutvarkyta infrastruktūra, drąsiai galima siūlyti ir kruiziniais laivais atplaukiantiems jūrų turistams.

Laikas: Juodkrantės krantinę su pėsčiųjų taku jau reikia atnaujinti. "Experiencedtraveller.com" nuotr.

Nesutvarkyti uosteliai

Dar viena skaudi pajūrio turizmo skatinimo tema – nesutvarkyti mažieji uosteliai pradedant nuo Šventosios ir baigiant Kuršių nerija.

"Jei Lietuvos pajūrio uosteliai, infrastruktūra būtų tinkamai sutvarkyti, žmonės galėtų mėgautis mūsų pajūriu ir jiems nereikėtų vykti į užsienio kurortus. Pinigai liktų Lietuvoje, o nebūtų išvežami į Turkiją, Graikiją ar kitas šalis", – sakė Seimo narys Andrius Bagdonas.

Kad ir kiek – 15 ar 17 proc. – kiltų valstybės subsidijų dalis pajūrio savivaldybėms, savo lėšomis sutvarkyti pajūrio uostelius jos neturi jokių perspektyvų. Geras pavyzdys yra Šventosios uostas, kur vien molams įrengti reikia apie 50–60 mln. eurų.

Pažymėta ir tai, kad prieš dešimtmetį ir daugiau įrengti uosteliai Lietuvoje nėra tinkamai prižiūrimi. Pavyzdys – Juodkrantės krantinė prie Kuršių marių. Ji buvo įrengta 1995–1997 m. Tam buvo panaudota per 24 mln. litų. Juodkrantės krantinė tuomet atrodė pavyzdinė.

Laikas bėga, ją reikia rekonstruoti, nes atsirado išplovų, bet tam nėra pinigų. Jau nekalbant apie tai, kad krantinių tvarkymo laukia ir kitos prie Kuršių marių esančios Kuršių nerijos gyvenviečių krantinės.

Šis ir kiti pavyzdžiai rodo, kaip blogai Lietuva naudoja ES pinigus, kuriais galėjo būti sutvarkytos pamario ir pajūrio krantinės, kurie galėjo pritraukti papildomus ne tik lietuvių, bet ir užsienio turistų srautus.