Rusijos žvejybos interesas, „suvalgęs“ lietuvius

Rusiškos žuvies būna ir Klaipėdoje

Norvegija dėl Rusijos žvejybos intereso jos vandenyse yra atsidūrusi tarsi tarp dviejų skirtingų polių. Žvejybos susitarimas tarp Norvegijos ir Rusijos yra naudingas abiem pusėms.

Norvegija iš Rusijos už išnuomotus žvejybos plotus gauna nemažas pajamas. Be to, Rusijos žvejai Norvegijos verslui parduoda sugautas žuvis.

Rusijai susitarimas su Norvegija naudingas tuo, kad jos žvejai gali patekti į vakarines Barenco jūros dalis, kur yra didžiausios ir lengviausiai prieinamos žuvys. Sugavę jas Rusijos žvejai lengvai integruojasi į Vakarų Europos rinką.

Pavyzdžiui, per Norvegiją į Europos Sąjungą keliauja rusiškos žuvys iš Murmansko ir kitų regionų. Jos kaip pigesnė gamybos žaliava yra ir kai kurioms Lietuvos žuvų apdorojimo įmonėms.

Įprasta schema, kad Rusijos žvejų sugautos žuvys per Norvegiją atkeliauja ir į Lietuvą, kur yra apdorojamos ir toliau iškeliauja į Belgiją, Prancūziją ar Didžiąją Britaniją.

Lietuviams įsitvirtinti nepavyko

Nei Rusija, nei Norvegija nėra suinteresuotos atsisakyti bendradarbiavimo dėl žvejybos Norvegijos vandenyse.

Europos Sąjungos šalys norėtų, kad Norvegija jos vandenyse leistų daugiau žuvų gaudyti žvejams iš Vakarų Europos.

Įsilieti į Norvegijos žvejybos plotus Barenco jūroje šalia Rusijos yra sudėtinga. Iš vienos pusės, žvejybos sezono metu tuose plotuose itin atšiaurios žvejybos sąlygos. Iš kitos pusės, Rusijos tarnybos, kurios susijusios su žvejybos verslu, daro viską, kad svetimi laivai netoli jos nežvejotų.

Nors norvegai bijo laivais į jų šalį atplaukiančių Rusijos žvalgų, bet žvejybos interesai už juos yra svarbesni.

Pavyzdys yra Lietuvoje kurta Barenco jūros krabų žvejybos bendrovė „Arctic Fishing“. Šiuo metu ši bendrovė po bankroto proceso jau yra likviduota. Prie to prisidėjo ir jos laivų sulaikymai Barenco jūroje. Lietuvos bendrovė buvo kaltinama įplaukusi į Rusijos teritorinius vandenis.

Tai iš dalies ir yra atsakymas, kodėl norvegams geriau išnuomoti savo teritorinius žvejybos plotus rusams nei Vakarų Europos žvejams, kur dėl jų žvejybos kyla didelių problemų su Rusija.

Sankcijos nepaveikė intereso

Kol Rusija neužpuolė Ukrainos, dėl jos žvejų žvejybos Norvegijos vandenyse jokių didesnių problemų nekildavo. Rusijos žvejai netgi savo laivybos bazes buvo perkėlę į Norvegijos šiaurinę dalį. Norvegijos pasienio su Rusija uoste Kirkenese dažniau galėdavai išgirsti kalbant rusiškai nei norvegiškai.

Su žvejyba, laivų statyba susiję Norvegijos verslininkai netgi ėmėsi mokytis rusų kalbos, kad lengviau galėtų bendrauti su verslo partneriais iš Rusijos.

Didžiulis brūkšnys Norvegijos ir Rusijos santykiams buvo užbrėžtas, kai Rusija 2022 m. vasarį įsiveržė į Ukrainą. Kilo nerimas, kad agresyviai nusiteikusi Rusija kokių nors panašių veiksmų galėtų imtis ir Norvegijoje.

Pasigirdo aiškinimų, kad į Norvegijos uostus laisvai galintys atplaukti Rusijos žvejų laivai vykdo ir žvalgybines užduotis. Laivuose neva gali būti Rusijos specialiųjų karinių žvalgybos tarnybų specialistų.

Nuo 2022 m. Rusijos žvejybos laivams uždrausta įplaukti į visus Norvegijos uostus, išskyrus Trumsę, Botsfjordą ir Kirkenesą.

Nuo 2023 m. Norvegijos vyriausybė uždraudė savo šalies laivų statykloms remontuoti Rusijos laivus.

2024 m. Rusijos laivų buvimas Norvegijoje dar labiau sugriežtintas. Jau minėtuose Trumsės, Botsfjordo ir Kirkeneso uostuose žvejų laivams įvestas buvimo juose laiko limitas. Iš esmės numatyta, kad rusai Norvegijos uostuose gali tik išsikrauti žuvis, aprūpinti laivą būtiniausiais daiktais ir privalo išplaukti.

Rusija buvo nepatenkinta ir spaudė Norvegiją dėl griežtinamų žvejybos laivų buvimo joje sąlygų. Atrodė, kad esant tokiai situacijai 2025 m. žvejybos susitarimas tarp Norvegijos ir Rusijos iš viso nebus pasirašytas. Nugalėjo intereso požiūris, nes žvejybos susitarimas naudingas tiek Norvegijos verslui, tiek Rusijos žvejams.