- Greta Namentkevič
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žurnalistas iš Lvovo Andrejus Buzanovas – dažnas svečias Klaipėdoje, kur universitete su studentais dalijasi praktine patirtimi apie dezinformaciją – vieną pagrindinių hibridinio karo formų. Beveik prieš dvejus metus prasidėjusi plataus masto Rusijos agresija prieš Ukrainą apvertė šio ukrainiečio gyvenimą. Jam teko keisti profesiją ir užsiimti lig tol neįprastais dalykais.
Vizitai į Lietuvą vis dažnėjo
– Kada ir kodėl atvykote į Lietuvą?
– Gyvenu Ukrainoje, bet dabar dažnai atvažiuoju į Lietuvą, į Klaipėdą. Į Lietuvą pradėjau važinėti nuo pirmų karo mėnesių, čia atvykau, kai pakvietė draugai. Jie darbuojasi Kaune įkurtame paramos fonde „Saulės smiltys“. Tad nusprendžiau, dar būdamas Lvove, pradėti kurti humanitarinius ryšius su Lietuva dėl maisto produktų ir kitos pagalbos Ukrainos civiliams ir kareiviams. Vėliau mano vizitai į Lietuvą dažnėjo, susipažinau su įvairiais žmonėmis iš didžiųjų šalies miestų. O šių metų vasarą pirmą kartą apsilankiau Klaipėdos universitete (KU), kai pažįstami iš vieno Nikolajevo universiteto supažindino mane su KU bendruomene. Tuomet universiteto rektorius pasiūlė man bendradarbiauti ir nuo rugsėjo tapau KU bendruomenės dalimi.
– Kuo užsiėmėte iki 2014 metų, ką karas pakeitė jūsų gyvenime?
– Iki 2014-ųjų dirbau advokatu, laisvalaikiu domėjausi moksliniais tyrinėjimais ir žurnalistika. Kurį laiką teko dirbti skirtingo rango deputatų patarėju. Karas buvo pagrindinė priežastis, kodėl pakeičiau savo specialybę ir pasinėriau į žiniasklaidą, pradėjau daugiau domėtis tarptautiniais ryšiais ir gilintis į politiką.
– Į Ukrainą nuolat atvyksta daug užsieniečių, pavyzdžiui, gabenančių humanitarinę pagalbą, ar žurnalistų. Kiek saugu keliauti jūsų šalyje?
– Išties dar daug europiečių atvažiuoja į Ukrainą. Užsieniečiams nėra sunku kirsti sieną, tačiau Ukrainos gyventojams, ypač vyrams, tai padaryti – sudėtingiau, kadangi jiems galioja daug apribojimų, ir keliauti gali tik tie, kurie turi specialius leidimus iš vyriausybės. Tokį leidimą turiu aš, kadangi mano darbas yra humanitarinis. O moterys ukrainietės juda be apribojimų. Kalbant apie saugumą, tai Rusija nuolat atakuoja mūsų infrastruktūros objektus pietuose ir rytuose, bet Kijeve ir kai kuriuose kituose miestuose iš esmės yra saugu.
Karas Ukrainoje nesibaigia, todėl mes negalime sustoti teikti informacijos pasauliui apie tai, kas vyksta.
Konkurencija – į antrą planą
– Kokie pasikeitimai įvyko visoje Ukrainos žiniasklaidoje po 2022 m. vasario 24 dienos?
– Pasikeitimų įvyko labai daug. Ukrainos žiniasklaidoje buvo didelė konkurencija – kiekviena televizija ar leidinys turėjo savo poziciją. Skyrėsi jų nuomonės apie politiką, tarp regioninių televizijų buvo nesutarimų, bet prasidėjus karui, visa konkurencinė įtampa dingo, visi susivienijo prieš agresorių. Dauguma žurnalistų pradėjo plačiai domėtis kitų šalių politiniu požiūriu, pradėjo bendradarbiauti su kitų šalių kolegomis. Pagerėjo žurnalistų informacinio lauko supratimas. Labai rimtai vertinama dezinformacija ir informacinis karas, ieškoma būdų, kaip su tuo kovoti. Atsirado nauja savotiška profesija – vadinamieji fikseriai (angl. fixer), ko anksčiau nebuvo. Tai – žmonės, kurie lydi kitos šalies žurnalistą į frontą. Atvykstantys reporteriai nemoka ukrainiečių kalbos, jiems reikalingi pagalbininkai, kad ne tik vertėjautų, bet ir palydėtų iki fronto linijos, paaiškintų saugos reikalavimus.
– Jums pačiam teko rengti reportažus mūšio lauke?
– Aš pats bendrauju ir su gyventojais, ir su karininkais, turiu kareivių draugų. Turėjau porą draugų žiniasklaidos atstovų, kurie išėjo į frontą ir nebegrįžo. Kad galėčiau imti interviu iš kareivių ar transliuoti pasauliui žinias apie karo padarinius, reikia turėti specialias akreditacijas arba leidimus, kuriuos išduoda Krašto apsaugos ministerija. Žurnalistui svarbu vykti į frontą, nes tada matai tikrą vaizdą ir supranti, kas iš tikrųjų vyksta, reikia nebijoti, važiuoti, reikia suprasti, ką daro Rusijos okupantai, matyti, kaip tautiečiai kovoja ir miršta, kokios nutinka tragedijos. Pats kare nedalyvavau, bet jeigu karas tęsis ilgą laiką, esu pasiruošęs kovoti už tėvynę, fronte reikalinga bet kokia pagalba.
– Ar yra kolegų žurnalistų, kurie jums imponuoja profesine prasme?
– Taip, man patinka užsienio žurnalistų darbas karo zonoje. Jie atvažiuoja ne tik dėl reportažo, jie skiria daug laiko gilinimuisi į problemos esmę, stebi procesą, daug bendrauja su gyventojais ir kariais, važiuoja į skirtingas karo zonas, bando lyginti situacijas. Italai, austrai, britai nuolatos atvažiuoja į Ukrainą, stebi pokytį ir pateikia objektyvų vaizdą klausytojams ir skaitytojams.
Tarp melo ir tiesos
– Dezinformacija yra savotiškas propagandos minų laukas, kuriame, kad nesusipainiotum, reikia ypatingų žinių, patirties ir įžvalgų. Kaip su tuo susitvarko Ukrainos žiniasklaida?
– Pagrindinė Ukrainos sėkmė šiandien, manyčiau, slypi ištvermėje ir dėl to, kad ukrainiečiai per pastaruosius aštuonerius karo metus įgijo imunitetą. Žurnalistai ilgą laiką stebėjo agresoriaus nusikaltimus, žmonės suprato, kad Rusija nepasikeis, ir kai ji pradėjo plataus masto puolimą, visi žinojo, ko laukti. Taip įgavome imunitetą ir išmokome filtruoti informaciją, ko negaliu pasakyti apie Europą. Bet netgi mes šiandien negalime numatyti visko, nes Rusijos propagandistai išgalvoja naujus naratyvus, kad darytų įtaką. Manau, kad Ukrainai gerai sekasi atsilaikyti prieš propagandą, šita Rusijos strategija pas mus nepavyko ir nebuvo realizuota, bet grėsmė užkibti už melo kyla kitoms šalims – Gruzijai, Kazachstanui, Moldovai, kur aktyviai bandoma daryti įtaką. Ir taip pat – Europai, kur mažai europiečių supranta realią grėsmę. Linija tarp tiesos ir melo labai plona. Dezinformacija ir tikslingas siekis supainioti žmogų – skirtingi dalykai. Patirties turintis žurnalistas pateikia tikslingą ir patikrintą informaciją. Žinoma, yra žurnalistų, kurie specialiai perverčia informaciją antraip. Pavyzdžiui, kalbant apie ginklų tiekimą, net geriausi žurnalistai negali išsiaiškinti, kas ir iš kur teikia ginklus, kas ne, todėl šia tema vyksta įnirtingas ir platus informacinis karas.
– Winstonas Churchillis yra pasakęs: „Karo metu tiesa toks brangus dalykas, kad ją reikia dengti melu.“ Ar šiuose žodžiuose yra tiesos?
– Yra, be abejonių. Tačiau Ukrainai tiesa yra svarbiausia, ir mes norime ją skleisti, kad pasaulis žinotų, kas realiai vyksta. Kartu su Lietuvos žurnalistų pagalba mes norime skleisti tiesą ir užkirsti kelią propagandai, kad Europa pamatytų šios tragedijos mastus. Pavyzdžiui, dabar Europoje daugiau kalbama apie Izraelį ir Palestiną, bet karas Ukrainoje nesibaigia, todėl mes negalime sustoti teikti informacijos pasauliui apie tai, kas vyksta.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Net penkiose savivaldybėse – nemokamos fizinio aktyvumo treniruotės vandenyje
VšĮ Plaukimo mokykla inicijuoja projektą „Fizinio aktyvumo treniruotės vandenyje paaugliams ir jų šeimos nariams“, kuris bus vykdomas Kupiškio ir Klaipėdos baseinuose. ...
-
Gimtadienį švenčianti radijo stotis „Laluna“ savo klausytojams padovanojo gabalėlį dangaus8
Šią vasarą savo 29 – ąjį gimtadienį švenčianti radijo stotis „Laluna“ nusprendė gimtadienio dovanas ne priiminėti, o dovanoti. Dvi savaites radijo eteryje programų vedėjai ieškojo drąsuolių, norinčių sudainu...
-
Kuršių marių maudykloje užfiksuota vandens tarša1
Pirmadienį Kuršių marių maudykloje ties Kintais nustatyta 2,4 karto didesnė nei leidžiama vandens tarša. ...
-
„Gaisrinė“ kviečia į vasaros pabaigtuvių fiestą ir džiaugiasi tarptautiniu įvertinimu11
„Šios vietos idėja visuomet bus platesnė nei tik kokybiško restobaro“, – teigia pačioje Klaipėdos širdyje įsikūrusio restobaro „Gaisrinė“ vadovė Inga Sauserytė-Mažeikienė. Klaipėdiečių itin pam...
-
Vasara trauktis neketina
Paskutinė vasaros diena ir pirmoji rudens savaitė pajūryje bus neįprastai šilta ir net karšta. Lietaus neprognozuojama, pūs lengvas vėjas, kai kuriomis dienomis bus vasariškai karšta. O pirmoji naujų mokslo metų diena turėt...
-
Laivyba Nemune atgimsta: vienijamos jėgos ir Jurbarko uostui išvystyti5
Pastaraisiais metais dedamos pastangos upinės laivybos Nemunu atgimimui tapo impulsu ir planams išvystyti Jurbarko uostą. Šiandien pasirašytas Klaipėdos uosto direkcijos ir Jurbarko rajono savivaldybės bendradarbiavimo susitarimas, tik...
-
„Sputnik“ plyšauja ir toliau40
Klaipėdiečiams vis dar tenka radijo imtuvuose išgirsti Kremliaus propagandinės radijo stoties transliaciją. Tiesa, kartais propagandistų lojimą stelbia foninis triukšmas. Tačiau arčiau Rusijos sienos, Šilutės rajone, rusų radijas...
-
Paukščių gaudyklėje – gudrus lapiukas8
Ventės rago ornitologinės stoties teritorijoje įjunko lankytis jaunas lapiukas. Keturkojis čia jaučiasi it namuose, tad ornitologams teks spęsti spąstus plėšrūnui, nes šis įsigudrino ilsėtis paukščių gaudyklėje. ...
-
Ką byloja Dangėje žydinti plaumuonė?1
Gamtininkai Dangės upėje, ties Liepų gatve, aptiko į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą augalą. Aplinkosaugininkai aiškina, kad šio augalo augavietė byloja, kad upė nėra jau tokia užteršta, kaip manyta. ...
-
Klaipėdos uostas ir Jurbarkas plės upinį krovinių uostą1
Klaipėdos jūrų uosto direkcija ir Jurbarkas pradeda įgyvendinti bendrą projektą – vystys upinį krovinių uostą Jurbarke, prie Nemuno. ...