Klaipėdoje įsikūrusio restorano „Marseille Lounge Bar“ savininkas Saulius Semėnas tvirtina, kad uostamiestis galėtų tapti visus metus klestinčiu miestu, jei valdžios atstovai į įvairias pradedamas iniciatyvas žiūrėtų ne taip trumparegiškai ir sukurtų tinkamas sąlygas pradėti bei vystyti verslą.

Ketina dirbti ir rudenį

Ilgametę patirtį verslo pasaulyje turintis vilnietis S.Semėnas, uostamiestyje įgyvendino ne vieną perspektyvią idėją, susijusią su viešojo maitinimo įstaigomis. Nenuleisdamas rankų ir bandydamas įveikti visas kelyje pasitaikančias kliūtis, verslininkas Klaipėdoje savo veiklą pradėjo dar prieš 14 metų.

Restorano „Marseille Lounge Bar“ senajame Danės krantinės sandėlyje savininkas pasakojo, kad patrauklioje uostamiesčio vietoje įsikūrusi įstaiga prieš metus buvo atnaujinta: atliktas nemažai lėšų kainavęs patalpų remontas ir sukurtas naujas akiai patrauklus stilius bei interjeras.

„Anksčiau dirbdavome tik vasaros sezono metu, nes pastebėjome, kad Klaipėdoje sėkmingai vystyti kavinių ar restoranų verslą žiemą ar rudenį – keblus reikalas. Nenorėjome tiesiog egzistuoti. Tiesa, šiais metais planuojame atsižvelgti į situaciją. Tikėtina, kad dirbsime ir šaltuoju metų laiku. Viskas priklausys nuo poreikio“, – kalbėjo S.Semėnas.

Džiugina atsigaunanti krantinė

Anot jo, viešojo maitinimo įstaigoje siūlomas gardus maistas ir gėrimai. Kaip teigė verslininkas – meniu asortimentas nėra sukurtas gurmanui, tačiau stebina kokybe ir profesionaliu aptarnavimu. „Marseille Lounge Bar“ lankytojus žada džiuginti skaniais patiekalais ar užkanda, padėsiančia šiltus vasaros ar pavasario vakarus gerai praleisti draugų kompanijoje. Pašnekovas įsitikinęs, kad genialumas slypi paprastume.

„Pastebiu, kad Danės upės krantinė pastaraisiais metais tampa visos Klaipėdos miesto traukos vieta. Tai džiugina ir teikia perspektyvą. Vasaros sezono metu dėl lankytojų gausos vos spėjame aptarnauti klientus. Gaila, kad situacija kardinaliai pasikeičia atvėsus orams“, – teigė pašnekovas.

Pasak jo, šiuo metu restorane dirba kompaktiška penkių žmonių komanda, kuri šiltojo sezono metu išauga net iki keliasdešimties žmonių kolektyvo.

Stinga valdžios palaikymo

Nepaisant strategiškai vasaros sezonui sėkmingos vietos, S.Semėnas pripažįsta, kad rudenį ar žiemą klestėti restoranui trukdo trumparegiška uostamiesčio valdžia.
„Turiu puikų pavyzdį – Druskininkus. Ten gyvenimas verda ir viešbučiai yra pilni visus metus, nors miestas neturi jūros. Kodėl taip yra? Druskininkuose valdžia verslininkams leidžia daug“, – sakė pašnekovas, pridurdamas, kad Klaipėdoje situacija klostosi atvirkščiai: pavyzdžiui, problemų kelia neseniai uždarytas Pilies tiltas, trukdantis lengvuoju transportu pasiekti senamiestį.

„Kartais atrodo, kad valdininkai kaišo pagalius į ratus. Susidaro įspūdis, kad valdžios žmonės atstovauja ne senamiesčio interesams, o apskritai kitam miestui. Klaipėdoje turime grupelę žmonių, kurie yra užsisėdėję vienoje vietoje ir nieko neleidžia daryti kietiems. Turbūt tokia situacija susiklostė dėl jų ambicijų. Miestui reikalingi jauni, progresyviai mąstantys vadovai ir savivaldybės darbuotojai, kurie į verslą žiūrėtų lanksčiai“, – tikino verslininkas.

Pagalba – būtina

S.Semėnas teigia, kad pradėti verslą viešojo maitinimo sektoriuje Klaipėdoje – nelengvas reikalas. Pašnekovas juokaudamas siūlo kiekvienam pabandykite atidaryti restoraną ir gauti licenciją.

„Šis darbas prilygsta gamyklos pastatymui ir jos veiklos startui. Labai daug trukdžių, draudimų, biurokratinių procesų. Tačiau nuleisti rankų neketinu. Ši situacija prilygsta santuokai, kai prie altoriaus davei priesaiką ir turi gyventi kartu“, – juokavo pašnekovas.

S.Semėnas džiaugiasi, kad restorano atnaujinimui ir veiklos vystymui padėjo iš Verslumo skatinimo fondo paimta paskola, už kurią garantavo bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA). Verslininkas taip pat pasinaudojo papildoma paskata ir kreipėsi dėl darbuotojų dalies darbo užmokesčio kompensavimo.

„Bet kokia parama yra labai naudinga ir sveikintina. Be to, bet kokia patirtis yra teigiamas dalykas – nesvarbu, kad tenka patirti daug sunkumų. Dabar ypač džiaugiuosi, kad situacija krantinėje susitvarkė. Betrūksta valdžios palaikymo, be kurio nieko nebus“, – pabrėžė pašnekovas.

Jaučiamas potencialas verslui

Uostamiesčio strateginė reikšmė paverčia Klaipėdą vienu patraukliausių vietų verslui vystyti, tai rodo ir statistika – pagal mažų ir vidutinių įmonių bei verslo liudijimų skaičių miestas yra tarp lyderių šalyje. Nepaisant to, specialistų teigimu, verslumo plėtra regione dar nėra pakankamai sparti, o postūmį tam suteiktų didesnis jaunimo aktyvumas kuriant darbo vietas.

Praėjusiais metais klaipėdiečiai išsiėmė 3 tūkst. 968 verslo liudijimus arba beveik 300 daugiau nei 2012-aisiais, o pagal šį rodiklį uostamiestis yra trečioje vietoje.

Nepaisant tokio progreso, vilniečiai verslo iniciatyvų skaičiumi Klaipėdą lenkia daugiau nei keturgubai, o kauniečiai – daugiau nei per pus. Be Klaipėdos, pagal verslo liudijimų skaičių Vakarų Lietuvos regione išsiskiria miesto rajonas, Palanga ir Šilutė.

Pagal mažų ir vidutinių įmonių skaičių Klaipėda viršija šalies vidurkį – pernai čia buvo įregistruota 4,7 tokia įmonė 1 000 gyventojų ir, lyginant su 2012-aisiais, šis rodiklis ūgtelėjo. Beje, įmonių skaičiaus augimas buvo užfiksuotas ir visame Vakarų Lietuvos regione. Pavyzdžiui, Šilutėje pernai buvo įregistruota net 35 proc. daugiau įmonių nei 2012-aisiais, Palangoje – atitinkamai 33 proc. daugiau.

Nedarbas turėtų mažėti

Klaipėdos teritorinės darbo biržos atlikta darbdavių apklausa rodo, kad įmonių veiklos perspektyvas 2014 metais darbdaviai vertina pakankamai teigiamai. 33 proc. darbdavių pažymi, kad įmonės apyvarta, darbuotojų skaičius ir investicijos į technologijas didės, 64 proc. – nekis ir tik 3 proc. – mažės.

Anot įstaigos specialistų, atsigaunant šalies ekonomikai, šiemet reikšmingų darbo jėgos paklausos pokyčių nenumatoma. 2014 metais planuojama įregistruoti tiek pat darbo pasiūlymų kaip ir 2013 metais – 26,5 tūkst.

Įregistruotų darbo pasiūlymų struktūra pagal ekonomines veiklas išliks panaši kaip ir 2013 metais. 68 proc. laisvų darbo vietų bus įregistruota paslaugų, 15 proc. – pramonės, 14 proc. – statybos, 3 proc. – žemės ūkio sektoriuje.

Darbo jėgos paklausos struktūra 2014 metais nekis. Didžioji dalis (70 proc.) darbo pasiūlymų bus skirti kvalifikuotai darbo jėgai. Nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa pastaraisiais metais mažėja, panaši tendencija prognozuojama ir 2014 metais.

Finansinės priemonės verslo pradžiai

Paskolomis iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) gali pasinaudoti labai mažos, mažos įmonės bei pradedantieji verslininkai. Paskolos dydis – iki 86 tūkst. Lt.

Gavusieji VSF paskolą gali ne tik pasinaudoti INVEGA garantija (iki 80 proc. paskolos sumos), susigrąžinti 95 proc. sumokėtų palūkanų, bet ir gauti kompensaciją už dalį darbuotojų darbo užmokesčio pagal priemonę „Subsidijos verslumui skatinti“.

Pagal pastarąją priemonę paraiškas bendrovei INVEGA reikia pateikti iki 2014 m. gegužės 31 dienos.

Priemonės finansuojamos ES struktūrinių fondų lėšomis.

Daugiau informacijos www.invega.lt