- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neįtikėtina, bet maždaug vienas laivas pasaulyje kasdien tampa kompiuterinių programišių aukomis.
Virusai sklinda iš kaupiklio
Apie suaktyvėjusį programišių įsilaužimą į laivus pranešė ne kokia nors trečiųjų šalių kompanija, o pasaulyje žinomos jūrinės analitikos grupės „Lloyd’s List“ specialistai. Tokia informacija pateikta pasauliniame jūrinių technologijų seminare.
Kibernetinių įsilaužimų aukomis laivai tampa ir dėl instrukcijų nesilaikymo, ir dėl laivybos kompanijų žioplumo ar jūrininkų neatsakingų veiksmų.
Nuskambėjo incidentas apie inspektorių, kuris atlieka krovinio ar laivo inspektavimą. Atėjęs į laivą jis panoro iš savo USB kaupiklio atspausdinti duomenis apie laivo bunkeriavimą – užpildymą kuru.
Tik prisijungus prie laivo kompiuterinės sistemos iš USB kaupiklio pasklido virusas, kuris sugadino laivo variklių valdymo sistemą.
Tai yra pats primityviausias pavyzdys, kaip ne tik laivuose, bet ir bet kokiose kompiuterinėse sistemose negalima leisti jungti svetimų USB kaupiklių.
Kėsinasi į navigacines sistemas
Tokie primityvūs, neprognozuojami ir nenuspėjami svetimų „minčių“ įsilaužimai į laivus būna retesni, nes USB kaupiklyje tūnantis virusas į laivą gali niekada ir nepatekti.
Programišiai naudojasi patikimesniais tiesioginės prieigos prie laivų šaltiniais. Į laivus jie laužiasi todėl, kad šie yra menkai apsaugoti.
Laivai tampa tarsi programišių treniruočių lauku. Kaip kitaip galima būtų paaiškinti įsilaužimus į laivus, iš kurių nėra daug arba visai nėra naudos. Pavyzdžiui, kokia nauda programišiui, jei įsilaužus į laivą bus sugadinta jo navigacinė sistema. Saugumo sumetimais visuose laivuose yra laikomi ir popieriniai jūrlapiai. Todėl net ir „nulaužus“ navigacinę sistemą laivas gali toliau sėkmingai plaukti.
Yra buvę, kai laivų navigacinė sistema sugadinta itin judriuose laivų keliuose – įlankose ar kanaluose. Tačiau laivai ir be elektroninės navigacijos galėjo sėkmingai plaukti. Net ir sugadinus laivų ryšio sistemą, laivo įgula ryšį gali palaikyti laivuose išlikusia primityvia senovine gramofonine sistema.
Jūrininkai dalijasi informacija
Kartais būna ir taip, kad programišių „padėjėjais“, patys to nenorėdami, tampa įgulų nariai. Neseniai viena pasaulyje žinoma jūrų verslo informacinių technologijų kompanija tyrinėjo apie 100 laivų turinčios laivybos kompanijos pasirengimą atremti kibernetines atakas.
Paaiškėjo, kad dauguma jūrininkų nėra pasirengę ir net nežino, kad paprastas elektroninis laiškas gali tapti programišių langu į laivo informacinę sistemą. Į tiriamos kompanijos laivus buvo išsiuntinėti 292 neaiškios paskirties laiškai. Jūrininkai atidarė juos net 269 atvejais. Net 44 įgulos nariai, atsakydami į neaiškios kilmės laišką, pateikė jame prašomą iš dalies slaptą laivo informaciją.
Tai reiškia, kad iš 100 laivų programišiai be jokių didelių pastangų būtų laisvai patekę mažiausiai į 30 proc. laivų. Iš tiesų jie galėjo patekti kone į visus laivus, nes įgulų nariai palyginti geranoriškai dalijosi informacija.
Jūrininkų gerovė
Susisiekimo ministras sudarė Jūrininkų gerovės tarybą. Joje yra 12 narių. Iš jų 3 atstovauja Susisiekimo, Sveikatos ir Darbo bei socialinių reikalų ministerijoms. Iš Klaipėdos yra 7 atstovai. Jūrininkų gerovės taryba privalo pasirūpinti į Klaipėdos uostą atplaukusių, o taip pat Lietuvos jūrininkų gerove, spręsti iškilusias problemas.
„Sūduvio“ remontas
Laivą „Sūduvis“ (M52) iš Lietuvos karinių jūrų pajėgų perėmęs Lietuvos jūrų muziejus rengiasi jį dokuoti. Laivo korpusas bus nuplaunamas, atnaujinamos pažeistos vietos, povandeninė ir virš vandens esančios dalys bus dažomos. Po dokavimo „Sūduvis“ bus nutemptas į jo stovėjimo vietą Dangėje šalia Pilies tilto.
Gilinimas prie krantinių
Uosto direkcija rengiasi gilinti akvatoriją prie 139 krantinės. Čia bus 14 metrų gylis. Ta vieta, kur rengiamasi gilinti yra viena sudėtingesnių uoste. Šalia jos įrengti Vakarų laivų gamyklos dokai su duobėmis ir dokų inkarais. Vykdant 139 krantinės gilinimą turės būti vertinama ir šalia jos esančių 137A ir 138A krantinių įtaka.
Milijardai Rusijai
Uosto ir logistikos grupė „DP World“, kuri valdo nemažai terminalų Europoje, taip pat laivybos kompaniją „Unifeeder“, iki 2035 m. investuos 2 mlrd. JAV dolerių į Rusijos Arkties laivybos kelią. Ji kartu su Rusijos branduolinės energetikos bendrove „Rosatom“ kurs Šiaurės kelio infrastruktūrą, reikalingus terminalus.
Naujas maršrutas
Danijos laivybos kompanija DFDS atidarė naują liniją iš Prancūzijos Kalė į Didžiosios Britanijos Šerneso uostą, kuris yra prie įplaukos į Temzę. Tarp šių uostų yra apie 130 kilometrų. Krovininis keltas „Maxine“ plaukia kasdien į abi puses 7 dienas per savaitę. Tikimasi krovinių srauto iš Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos.
Vokietijos laivynas
Vokietijos valdžia numatė skirti 6 mlrd. eurų naujiems karo laivams statyti. Bus statomi žvalgybiniai, povandeniniai, aprūpinimo laivai, fregatos. Laivai bus statomi pačios Vokietijos statyklose. Pirmojo laivo statyba turėtų prasidėti 2023 m. Visus laivus planuojama pastatyti iki 2034 m. Jie pakeis senesnės konstrukcijos karo laivus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo4
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus3
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?9
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas14
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?5
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis9
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Metai po inauguracijos: Klaipėdos meras sudėliojo taškus48
Po inauguracijos praėjus lygiai metams, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neslepia, kad per pirmuosius metus einant šias pareigas buvo visko – daug nuveikta miesto ir miestiečių labui, tačiau kai kurių projektų dėl jų neracionalumo teko ats...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...