Naudojosi kelerius metus?
Praėjusią savaitę vienos darbo dienos vidurdienį prie „Studlendo“ praeiviai stebėjo reginį – prie prabangaus BMW ilgokai stoviniavo policininkai ir kalbino puošnią šios mašinos savininkę.
Automobilis stovėjo neįgaliesiems skirtoje vietoje, o prie jo lango praeiviai matė prilipdytą arčiausiai įėjimo stovėti leidžiančią kortelę.
Žmonės neslėpė pasipiktinimo – negi pareigūnai neturi daugiau ką veikti?
Praeivių dėmesį sukėlusi situacija buvo itin pikantiška – policininkai kalbino brangiai apsirengusią, iš pažiūros visiškai sveiką automobilio savininkę, kuri tikino, kad dokumentas, liudijantis, jog šiuo automobiliu suteikta teisė vežioti neįgalų asmenį, yra tikras.
Ir tikrai, asmens su negalia automobilio statymo kortelė nebuvo suklastota.
Paklausta, kur yra vairuotojos mama, moteris tikino, kad gerokai per 90-metį perkopusi neįgali moteris viena vaikštinėja po parduotuvę.
Tačiau toks kalbėjimas pareigūnams sukėlė abejonių.
Automobilio savininkė bandė įtikinti policininkus, kad būtent taip ir yra.
Tačiau pareigūnai nepatingėjo patikslinti duomenis ir buvo šokiruoti. Paaiškėjo, kad automobilio savininkės mama yra mirusi. Ir tai įvyko prieš kelerius metus.
Pareigūnai ėmėsi fiksuoti pažeidimą ir išgirdo BMW savininkės prašymą nebausti.
Galima tik spėti – veikiausiai moteriai neįgaliojo kortelė buvo reikalinga tik tam, kad išlipusi iš automobilio galėtų iškart žengti pro prekybos centro duris.
Apie mirtį pranešti nereikia
Kaip tikino Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyresnioji patarėja komunikacijai Urtė Alksninytė, mirus negalią turinčiam asmeniui, jo artimieji nėra įpareigoti grąžinti jam suteiktos automobilio statymo kortelės ir net neprivalo įstaigai pranešti apie tokio žmogaus mirtį.
Tokios prievolės nėra.
Vis dėlto naudotis mirusiam asmeniui suteiktomis lengvatomis ar tiesiog savo naudai naudotis tokiu dokumentu – neteisėta.
Ar dokumentas vis dar galioja, o gal žmogus, kuriam jis buvo suteiktas, jau miręs, pareigūnai patikrinti neturi galimybės. Taip elgiamasi tik išskirtiniais atvejais, kai policininkai vykdo tikslines patikras.
Juk dažniausiai jie neturi laiko tikslinti, ar dokumentu dar galima naudotis.
Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Ramūnas Sarapas yra atviravęs, kad pareigūnų, ypač dirbančių gatvėse, labai trūksta.
Reformos pokyčiai reikalauja policininkų ne tik užtikrinti viešąją tvarką, bet ir patiems pradėti tyrimus, pareigūnai turi labai daug „popierinio“ darbo ir dažnai nebaigę vienos užduoties priversti skubėti pagal kitą iškvietimą.
Ar dažnai būtent taip naudojamasi asmens su negalia automobilio statymo kortelėmis, nežinia.
Mat paprastai pareigūnai ar kontrolieriai mato dokumentą stovinčiame automobilyje, kuriame vairuotojo nėra. Jeigu jie nepastebi suklastojimo požymių, toliau nesigilina, ar juo naudojamasi teisėtai.
Maskavosi uošvės liga
Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai bei policininkai turi teisę tikrinti, ar laikomasi Kelių eismo taisyklių, kurios apibrėžia ir negalią turinčių žmonių teises vairuojant ir statant transporto priemones.
Yra buvę panašių į minėtąjį atvejų. Kartą vėlų vakarą tikrindami Kruizinių laivų terminale paliktus automobilius, pareigūnai pastebėjo tokį dokumentą vienoje mašinoje.
Pasirodo, žvejoti atvažiavęs vyras prisidengė uošvės neįgalumą patvirtinančiu dokumentu ir taip norėjo išvengti draudimo šioje vietoje palikti mašiną.
Išgirdęs apie tokius atvejus pagalvoju – karma yra, nežinai, žmogau, kas tavęs paties laukia.
Neretai policininkai įtaria vykdant panašų pažeidimą, bet patikrinti duomenis neturi laiko, nes vykdo kitas užduotis.
Antai prie vienos parduotuvės, neįgaliųjų vietoje dažnai paliekamas teisininko automobilis. Šis vyras netoliese turi savo darbo kabinetą.
Kadangi tai yra vieta, kur už automobilių stovėjimą kasdien reikia mokėti, kyla abejonė, ar tikrai šis asmuo turi teisę naudotis automobilio statymo kortele.
„Nepagautas – ne vagis“, – sako liaudies patarlė, tad tvirtinti, kad teisininkas pažeidžia įstatymus, nėra pagrindo.
Būtent stovos mokesčio neretai ir stengiamasi išvengti, kai prisidengiama neįgaliojo vardu. Mat asmens su negalia automobilio statymo kortelė suteikia teisę nemokant rinkliavos sustoti ar stovėti negalių turintiems asmenims ir asmenims, kurie veža tokius žmones.
Demaskuoja retai
Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ Teisės ir administravimo departamento vadovas Julius Paulikas paaiškino, jog įstaigos kontrolieriai žiūri, kad būtų sąžiningai sumokama už transporto priemonių stovą tose vietose, kur ši paslauga apmokestinta.
Todėl šie kontrolieriai netikrina neįgaliųjų vietose paliekamų automobilių prie prekybos centrų, kur už stovą mokėti nereikia.
Kortelės naudojimas nėra siejamas su konkrečia transporto priemone.
Asmuo su negalia gali vairuoti transporto priemonę ar būti vežamas, nebūdamas transporto priemonės savininkas.
Tikra tiesa, kad piktnaudžiavimo atvejų būna ir kai kurie jų demaskuojami, bet tik mažoji jų dalis.
Kontrolieriai yra girdėję, kad suklastotą kortelę net galima nusipirkti.
J. Pauliko teigimu, klastotės aptinkamos ne kasdien, per mėnesį nustatomi apie penki tokie atvejai.
Ar dokumentas yra tikras, neretai sprendžiama iš to, kaip jis atrodo.
Pasak Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vadovo Albino Misevičiaus, neretai klastotės būna itin primityvios.
Kartais jos atspaustos ant balto popieriaus lapo ir apkirptos paliekant baltus kraštelius.
Dažniausiai ir padirbtų kortelių spalva neatitinka originalaus dokumento, pastebimi kiti itin akivaizdūs klastojimo požymiai.
„Naudotis neįgalaus asmens vardu – žema. Išgirdęs apie tokius atvejus pagalvoju – karma yra, nežinai, žmogau, kas tavęs paties laukia. Ką galvosi, kai tau skirtoje vietoje rasi sveiko žmogaus mašiną“, – piktinosi A. Misevičius.
Kartais baudžiami ir teisėtai asmens su negalia automobilio statymo kortelę įgiję asmenys.
Vienas jų tokį tikrą dokumentą nukopijavo ir kopiją naudojo antrajame savo automobilyje. Taip elgtis nevalia, naudoti galima tik originalą.
(be temos)
(be temos)
(be temos)