Prezidentai taikėsi į „Čaiką“

"Zim‘ų" bumas

Panašūs kaip ir "Čaikos", buvo "Zim‘ai". Iki 2000-ųjų Klaipėdoje jų buvo tik keturi. Vienas priklausė privačiam asmeniui, kitas – vienai laivų agentavimo bendrovei, trečias – senovinių automobilių klubo vadovui, o ketvirtasis buvo vieno politiko nuosavybė, jį šis parsigabeno iš Rusijos.

"Žmonėms, turintiems mažai žinių apie automobilius, siekiama įpiršti legendą. Pavyzdžiui, tą politiką įtikino, kad jo automobilis kadaise priklausė L.Berijai. Tarybiniais laikais valdžioje buvo labai ryški gradacija, ir automobilis turėjo atitikti nomenklatūrininko rangą", – tvirtino V.Rajevskis.

Teigiama, kad "Zim‘as" buvo ministerijos lygio mašina. O šalies vadovai važinėjo "Zil‘ais" arba "Zis‘ais", kurios pagrindą sudaro šarvuota kapsulė. Pagal technologijas tos mašinos buvo statomos kaip tankas – nesusprogdinamos ir neperšaunamos.

Kol pradėjo gaminti "Volgas" 1956 m., "Zim‘ai" šalies miestuose naudoti ir kaip greitosios pagalbos mašinos, ir net taksi.

Pastarasis automobilių aukcionas, kuriame už stulbinamą 90 tūkst. eurų sumą buvo parduotas Stasio Brundzos "Zim‘as", parodė, kokia šių automobilių vertė yra šiandien.

Redakcijos "arkliukas"

Kolekcininkai turi aistrą ne tik kaupti ir remontuoti automobilius. Jie renka informaciją apie juos dominančias mašinas tarsi detektyvai.

Vienas jų susidomėjimo objektų buvo kabrioletas "Pobeda" – pirmasis tuomečio dienraščio "Tarybinė Klaipėda" automobilis, kurį redakcija gavo pagal paskyrą 1950 m.

"Tas automobilis buvo toks įdomus, kad jo likimą mūsų klubas atsekė. Tą mašiną mes nupirkome iš Šiaulių, ją turėjo įsigijęs vienas garbaus amžiaus nusipelnęs mokytojas. Dabar "Pobeda" iškeliavo į Latviją. Su senais automobiliais taip nutinka", – teigė V.Rajevskis.

"Pobeda" esą važinėjo ne tik tuometis redaktorius Samuilas Borikas, kuris dirbo nuo 1945 m., bet ir visi žurnalistai, kai reikėdavo, nes tai – ne tik miesto, bet visos apskrities laikraštis.

"Ta mašina buvo "darbinis arkliukas". Tokios tarnybinės mašinos tarnaudavo iki 10 metų, paskui jas nurašydavo ar parduodavo privatiems asmenims. Klubo entuziastai "Pobedos" buvimo vietą atsekė pagal valstybinius numerius, nes tokių mašinų Lietuvoje iki 1998 metų buvo nedaug", – dėstė V.Rajevskis.

Pasak kolekcininkų, labai blogas metas automobilių entuziastams buvo 1992–1994 m., kai Lietuvoje dar žmonės buvo ne itin pasiturintys ir labai daug antikvariniu požiūriu vertingų tarybinių mašinų buvo išvežta iš šalies.