Šalčio išdaigos baisios tik nepasiruošusiems

Vasarinės – jau draudžiamos

Toli gražu ne kiekvienas vairuotojas džiaugsmingai laukia šaltojo metų laiko. Sniego gausa, slidūs keliai ir rytinis automobilio variklio užvedimas gali sukelti nemenką stresą. Lapkričio 10-ąją baigėsi laikotarpis, kai buvo leidžiama važiuoti automobiliu su vasarinėmis padangomis.

Pasirinkti tinkamas padangas yra svarbu, bet tai toli gražu ne vienintelis būdas, padėsiantis pasiruošti žiemai.

Anot specialistų, ruoštis šalnoms ir ledui geriausia pradėti nuo automobilio apavo. Pirmiausia reikėtų patikrinti žieminių ar universalių padangų protektoriaus lygį. Labai svarbu, kad jis būtų pakankamas, nes lyjant arba ledėjant dangai, padidėja avarijų tikimybė. Važiuojant mažaraštėmis padangomis mažėja sukibimas su kelio danga, ilgėja stabdymo kelias, tad esant slidžiam keliui galima tiesiog nuo jo nuslysti.

„Kokias padangas perkate – žiemines, su dygliais, ar be jų, o gal universalias – jūsų pasirinkimas, tik reikėtų atsižvelgti, kokiais keliais dažniausiai važinėsite, gyvenate mieste ar už jo ribų. Dygliuotos padangos dažniausiai pasiteisina tik esant plikledžiui, labiau tinka važiuojantiems už miesto, o miestiečiams patartina rinktis kokybiškas bedygles padangas“, – dėstė automechanikas Pranas Mitkus.

Valytuvai – ne smulkmena

Jo teigimu, šaltuoju metų laiku ypač svarbu ir gerai funkcionuojantys stabdžiai.

„Pastebėkite, ar stabdymo būdas nepasikeitė, ar nereikia pernelyg stipriai spausti stabdžio pedalo. Net jei stabdžių sistema nauja ar neseniai remontuota ir veikia puikiai, verta prisiminti, kad šąlant orams būtina pasirinkti tinkamą greitį, laikytis saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių ir stengtis vengti staigių manevrų“, – priminė P. Mitkus.

Anot automechaniko, kad ir kaip keistai skambėtų, vienas svarbiausių veiksnių, galinčių padėti išvengti avarijų lyjant ar sningant – geri valytuvai.

Jo žodžiais, gerai matydami, kas vyksta kelyje, galime daug anksčiau aptikti kliūtį ir laiku atlikti reikiamą manevrą. Valytuvai ne tik turi nuvalyti lietaus vandenį, bet ir gerai nubraukti nuo stiklo purvą, dulkes ir druską, kuri kaupiasi ant barstomos kelių dangos. Nenuostabu, kad ilgainiui valytuvų gumelės apsineša, prasčiau priglunda prie stiklo ir blogiau jį valo.

Renkantis naujus valytuvus galima pasitarti su pardavėjais automobilių dalių pardavimo vietose. Specialistai tikrai patars, kokius – karkasinius, bekarkasius ar hibridinius – valytuvus rinktis, kad šie kuo geriau priglustų prie stiklo, žiemą neprišaltų ir pan.

Akcentas: „start-stop“ sistema ypač greit išeikvoja paprastą rūgštinį akumuliatorių. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Dėmesys skysčiams

Ne paskutinėje vietoje – langų plovimo ir variklio aušinimo skysčiai.

„Viena klientė pasakojo, kaip kartą skubėjo išvažiuoti iš namų itin šaltą rytą: nors atrodė, kad stiklą nuvalė gerai, bet pradėjus važiuoti greičiau ir pabandžius nuplauti langų skysčiu, priekinis stiklas ėmė ledėti tiesiog akyse, kol galiausiai per jį nieko nebesimatė. Teko sustoti šalikelėje ir laukti, kol automobilio stiklas sušils tiek, kad nebeledės“, – sakė automechanikas.

Tad vertėtų apsirūpinti šaltiems orams (iki –15 °C ar iki –25 °C) tinkamu langų skysčiu.

Per šalčius vidaus degimo variklio darbinė temperatūra siekia apie 80–90 °C. Kad variklis tinkamai pasiektų šį indikatorių, aušinimo sistemoje turi būti žiemai tinkamas vadinamasis antifrizas, bet jokiu būdu ne vanduo. Mat vanduo užšąla esant –3 °C temperatūros. Ledas kristalizacijos metu gali suplėšyti variklio vandens apvalkalą, todėl gali tekti keisti visą maitinimo bloką.

Pagrindinė aušinimo skysčio paskirtis – cirkuliuojant aušinimo sistemoje palaikyti optimalią variklio darbinę temperatūrą. Kadangi visa aušinimo sistema yra pagaminta iš įvairių medžiagų, kokybiškas aušinimo skystis turi užtikrinti geras tepimo ir antikorozines savybes, taip pat neturi kenkti iš gumos ir plastiko pagamintoms detalėms.

Aušinimo skysčiai pasižymi ir tam tikru temperatūros veikimo režimu. Jame esantys priedai padeda užtikrinti ne tik aušinimą, bet ir neleidžia skysčiui užšalti. Dėl šios priežasties svarbu jo būklę įvertinti prieš žiemą, nes užšalęs ar kristalizavęsis aušinimo skystis gali stipriai pažeisti vandens siurblį, užkimšti sistemos kanalus.

Vienas svarbiausių veiksnių, galintis padėti išvengti avarijų lyjant ar sningant, – geri valytuvai.

Išorinė baterija

Vairuotojams taip pat derėtų pagalvoti apie akumuliatorių, kurio kokybė svarbi šaltuoju metų laiku, ypač miesto gyventojams važinėjant trumpais atstumais.

Vieni akumuliatoriai tinka senesnio tipo automobiliams, kiti – naujesnio, ypač svarbu tinkamą akumuliatorių (AGM ar EFB tipo) įsigyti vairuojantiems automobilius su „start-stop“ sistema, kai variklis sustojus prie sankryžos išsijungia ir vėl įsijungia. Mat ši sistema labai greit išeikvoja paprastą rūgštinį akumuliatorių.

Jei akumuliatoriaus būklė kelia abejonių, o jo keisti dar neketinate, patariama su savimi vežiotis išorinę bateriją – vadinamąjį power bank. Tiesa, bateriją reikėtų rinktis ne menkos galios, skirtą išmaniesiems prietaisams, o galingą, pajėgią atgaivinti automobilį. Drauge ji, patekus į bėdą, įkraus jūsų įrenginius ir padės pasišviesti krapštantis po variklio dangčiu.

Keiskite dažniau

Svarbu pasirinkti ir tinkamo klampumo alyvą. Kitu atveju rizikuojama ne tik susidurti su automobilio variklio užvedimo problemomis, bet ir sugadinti variklį.

Laikui bėgant variklio tepalas tirštėja, užsiteršia nuosėdomis – keičia savo savybes, o tokia pakitusi alyva praranda atsparumą žemai temperatūrai, todėl žiemą gali nutikti taip, kad neužvesime automobilio variklio.

„Total Energies“ Techninio skyriaus vadovas Andrzejus Husiatynskis aiškino, kad rinkoje jau galima rasti alyvos rūšių, kurios sukurtos naudojant pažangią Atsparumo amžiui technologiją (angl. Age Resistance Technology) ir yra ilgaamžiškesnės. Ekspertas patarė alyvą keisti trumpesniais intervalais, nei numatyta, tarkime, nuvažiavus ne 30 tūkst. km, o 20 tūkst. km (intervalą tarp alyvos keitimo sumažinti bent trečdaliu rekomenduojamos ridos).

„Kaip greitai susidėvi alyva ir kaip tai paveikia variklio detales, priklauso nuo gausybės sąlygų: alyva greičiau keičia savybes tiek esant labai aukštai, tiek labai žemai temperatūrai, tiek vežant sunkesnius krovinius ar vairuojant sportiškesniu stiliumi“, – patirtimi dalijosi „Total Energies“ atstovas.

Neskubėkite: naudojant klampesnę alyvą rekomenduojama įjungus variklį palaukti daugiau kaip pusę minutės, taip neapkraunant nesutepto variklio. / I. Gelūno / BNS nuotr.

Varikliai – jautresni

Toli gražu ne visi vairuotojai atsimena, kad kadaise į žieminę ir vasarinę buvo skirstoma ir variklio alyva.

Vasarai tikdavo klampesnė, žiemai – mažiau klampi alyva, kad ji greičiau pratekėtų pro visus variklio kanalus ir geriau suteptų judančias dalis.

Tačiau pastaruoju metu automobilių technologijos pažengė toli į priekį: šiuolaikiniai varikliai pasižymi dideles sparta, efektyvumu, maža trintimi ir sudėtinga konstrukcija. Jie reikalauja specialiai tiems varikliams pritaikytos alyvos, tinkamos naudoti visais metų laikais.

„Į šiuolaikinius automobilius dažniausiai pilama skystesnė variklio alyva. Ją galima drąsiai naudoti tiek vasarą, tiek žiemą. Tačiau specifiniams varikliams reikalinga pritaikyta alyva, tad ją renkantis būtina atsižvelgti į jos specifikacijas, kurias nurodo tam tikri kodai. Mes klientams patariame pirkti tokios specifikacijos tepalą, kokį nurodo gamintojas“, – teigė automobilių dalių parduotuvės Vilniuje „Autoaibė“ vadovas Mantas Milerius.

Atsižvelkite į amžių

Netinkamos alyvos naudojimas gresia brangiu remontu. Į modernių automobilių dyzelinius variklius, kuriuose yra kietųjų dalelių filtrai, vertėtų pilti mažiau sieringą alyvą.

Sieringa variklio alyva užkemša filtrą, o šis savo ruožtu gali sugadinti turbiną. Šiuolaikiniams varikliams reikia skystesnės alyvos, nes šie turi mažesnes pratekėjimo angas, ir tirštas tepalas lemia greitesnį variklio dėvėjimąsi.

Ne paslaptis, kad Lietuvoje toli gražu ne visi automobiliai yra nauji. Senesnės konstrukcijos varikliai galbūt ne tokie reiklūs alyvos specifikacijai, tačiau tam, kad jie būtų ilgaamžiai, taip pat svarbu išrinkti tinkamą skystį.

„Liqui Moly“ pardavimo vadybininko Sauliaus Žiūko žoždiais, gamintojai rekomenduoja naudoti skystesnes alyvas. Vis dėlto, Lietuvoje dauguma automobilių nuvažiavę tikrai nemažai kilometrų, tad patariama rinktis alyvą, kurios antrasis skaičius būtų 40.

Užšalęs ar kristalizavęsis aušinimo skystis gali stipriai pažeisti vandens siurblį, užkimšti sistemos kanalus.

„Naudotiems automobiliams labai tinkama variklio alyva žymima 5W40. Pirmasis skaičius rodo, kad alyva yra gana skysta automobilį užvedant, o antrasis – kad ji yra tirštesnė varikliui veikiant darbinėje temperatūroje. Ji sukuria storesnę plėvelę, palei kurią cilindruose juda stūmokliai ir alyva mažiau dega. Skysta alyva prateka ir sudega“, – aiškino specialistas.

Ką reiškia kodai?

Variklio alyva pirmiausia skirstoma pagal klampumą ir tai yra pagrindinis parametras, pagal kurį vairuotojai atskiria produktus. Pirmasis užrašų „10W30“, „10W40“ skaičius rodo alyvos klampumą užvedant šaltą variklį, antrasis – varikliui pasiekus darbinę temperatūrą.

Renkantis alyvą žiemai specialistai rekomenduoja atkreipti dėmesį į pirmąjį skaičių, mat šis yra itin aktualus užvedant variklį šaltą rytą. Skystesnė alyva greičiau prateka pro kanalus ir sutepa visas judančias dalis.

Naudojant klampesnę alyvą rekomenduojama užvedus variklį palaukti daugiau kaip pusę minutės, taip neapkraunant nesutepto variklio.

Nepamirškite kėbulo

Prieš šalnas reikėtų pasirūpinti kėbulo apsauga nuo rūdžių ir kitų nemalonumų. Pradėjus ledėti keliams, jie bus barstomi druskos mišiniais, aplink bus nuolat šlapia dėl lietaus ar sniego, o drėgmė ir agresyvios medžiagos gali pažeisti automobilio kėbulą ir paskatinti jį rūdyti.

Todėl svarbu kėbulo išorę padengti storu vaško sluoksniu, kuris apsaugotų nuo įvairių įbrėžimų ir nubyrėjusių dažų. Žinoma, prieš tai derėtų gerai apžiūrėti kėbulą ir, pastebėjus įbrėžimų ar kitokių pažeidimų, juos sutvarkyti.

Plaunant kėbulą patariama apipurkšti stiklus hidrofobine danga. Tai novatoriška, nanotechnologijomis paremta priemonė, sukurianti nematomą apsauginį sluoksnį ant stiklo. Šis sluoksnis atstumia vandenį, riebalus ir purvą, tad nešvarumai nebesikaupia ir taip užtikrinamas geras kelio matomumas net ir šalčiausiu metų laiku, dažnai neplaunant automobilio.