Poilsiauti – tarsi į tvartą: po atostogų pajūryje moteriai teko kreiptis pas odos gydytoją

Skelbė „Pūko“ radijas

„Teks kreiptis į privatų gydymo centrą, nes mano sveikatos priežiūros centre talonėlių nėra mėnesiui į priekį. Nežinau, kokią bjaurastį ten pasigavau net ne gulėdama, o sėdėdama visą naktį prie atvirų durų“, – savo nuotykius, patirtus išsinuomojus kambariuką Melnragėje privačiame name, pasakojo iš Kauno į pajūrį birželio viduryje atvykusi Vida.

Apie nuomojamus kambarius pajūryje moteris išgirdo per „Pūko“ radiją. Skelbime buvo sakoma, kad poilsiautojai laukiami, būstas – nebrangus, jūra – kieme.

Įleista į nedidelį kambarėlį moteris sakėsi  pradžioje nieko blogo nepastebėjusi. Gal todėl, kad labai skubėjo į paplūdimį.

Tik vakare šeimininkė viešnią įspėjo, jog tualete vanduo „nenusileidžia“, todėl padėtas kibiriukas, kad, jį pripildžius vandens iš čiaupo, būtų galima nupilti klozetą. Šeimininkė žadėjo, kad jau kitą dieną ateis santechnikas ir viską sutvarkys.

Neveikė ne tik klozeto vandens nuleidimo sistema. Dušo žarnelė buvo kiaura, pro ją vanduo tryško labiau nei pro galvutę.

Šeimininkė paaiškino – veikiausiai žarnelė sušalo žiemą, nes namas šaltuoju metų laiku nešildomas.

Kančios: išsiilgę vasaros malonumų prie jūros, atokiau nuo jos gyvenantys žmonės priversti kęsti nepatogumus arba pakloti dideles sumas. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Grįžusi iš paplūdimio, Vida pasakojo pajutusi, kad kambarys dvokia pelėsiais.

„Nesuprantu, kaip leidžiama nuomoti poilsiautojams tokias patalpas. Nešvara – baisi, viskas suplėkę, kai tik uždarai langą ar duris, iškart pasijaučia nepakeliamas tvaikas. Sergu astma, todėl tokiu oru kvėpuoti negalėjau. Visą naktį prasėdėjau prie atvirų kambario durų, akių nesumerkiau, o ryte paprašiau grąžinti man pinigus“, – pasakojo kaunietė.

Tačiau pagyvenusi šeimininkė pareiškė, kad klientės sumokėtų pinigų nebeturi, jau išleido. Tik, kai viešnia pagrasino policija, šeimininkė pasiskolino pinigų iš kitų poilsiautojų ir juos atidavė.

Tualetas – gatvės gale

Telefonu kalbinta namo šeimininkė leido suprasti, kad didelių patogumų nuomojamuose kambariuose tikėtis išties neverta.

„Vanduo yra antrame aukšte, taigi, atsivežkite savo virduliuką, žinosite, kad naudojatės tik jūs. O šiaip virduliai – bendri. Yra virtuvėlė, bet mes stengiamės, kad klientai nebendrautų tarpusavyje, saugomės koronos. „Maxima“ – prie pat, „knaipė“ – prie pat, ten visko galima gauti, kepto virto, ko tik nori“, – kalbėjo nuomotoja.

Ji žadėjo leisti pasinaudoti savo skalbykle, jei klientai apsistotų ilgesniam laikui.

Paklausta, kokio dydžio nuomojami kambariai, ji patikino, kad gana erdvūs.

„Normalūs kambariukai. Yra dušiukai, tualetas, plati lova ir siaura lova. Ten yra vietos ir keturiems. Viena plati lova ir dvi storesnės. Kaina – po 10 eurų. Bet yra ir po aštuonis, ir po šešis eurus“, – neslėpė moteris.

Ji atviravo, kad pigesni kambariai įrengti sandėliuke.

„Tie pigesni – kiemo namelyje. Tad, aišku, sąlygos skiriasi – dušo nėra, tualeto nėra. Dušai yra mūsų gatvės gale – galima išsimaudyti už pusantro euro, – paaiškino šeimininkė. – Bet yra ir pliaže dušai, jei reikia nusiprausti išlipus iš jūros.“

Klausiama, ar turi daug klientų, nuomotoja tikino ką tik išleidusi vieną porą.

„Taip taip, yra laisvų vietų. Mes patys neseniai atvažiavome, skelbimo į internetą nesidėjome, niekur nepasiskelbėme, tik per „Pūką“. Anksčiau pas mus 17 metų centralizuotai vežė. Dabar pati neseniai atvažiavau, dar kiemas iki galo nesutvarkytas, žolę tik nusipjovėme – želia baisiausiai“, – skundėsi šeimininkė.

Paklausta, kodėl kaina tokia maža, moteris pripažino, kad kambariai neprilygsta daugeliui brangesnių.

„Čia ypatingai nėra, žinokite. Švaru tvarkinga, bet kad būtų ypatingai, kaip kitur – kur po 30, po 50 eurų – pas mus tikrai nėra. Parketo irgi nėra, kaip kitur, kur kambariai gražūs, sutvarkyti. Apšildymo nėra – čia tik vasarvietė“, – paaiškino moteris.

Klausinėjama, ar bus tvanku, ji patikino, kad ventiliaciją puikiai atstoja langai.

„Yra langai, švieslangiai. Prasidarai – ištraukia kaipmat visą tvankumą. Ventiliatorių jokių neturiu. Bet kad, man atrodo, nereikės. Nepasakyčiau, kad naktys tokios šiltos. Prasidarote langą, ir prašau“, – tikino šeimininkė.

Klozetas – už užuolaidėlės

Nusprendę pasidomėti, ar kaunietė sakė tiesą, dienraščio žurnalistai ne tik kalbino kambarių nuomotoją, bet apsilankė ir jos valdose.

Namas su daugybe durų aplinkui nežadėjo nieko blogo. Pagyvenusi šeimininkė rakino kambarių duris, siūlydama pasirinkti.

Visi kambariukai – itin maži, juose padėta po išskleistą sofą ir kušetę, kurioje suaugęs, nemenko sudėjimo žmogus netilptų. Stovėdami poilsiautojai turėtų glaustis pilvais.

Viename tokių kambarių užuolaida atitvertas kampas, o jame įrengtas klozetas ir pakabinta dušo žarna su galvute. Kaip įmanoma tame pačiame kambaryje miegoti ir atlikti gamtinius bei higienos reikalus, neaišku.

Viename kambaryje čiužinys padėtas tiesiog ant žemės. Keliuose kituose čiužiniai stovi ant šaligatvio plytelių.

Išgirdusi nusistebėjimą šeimininkė suskubo aiškinti, kad poilsiautojai sulaužė lovos kojas, esą netrukus į tą vietą atveš didelę lovą.

Kambariuose jautėsi keistas dvokas, labiau primenantis ne suplėkimo, o seniai nevalyto tualeto tvaiką. Šeimininkė aiškino, kad tai jūros dumblių kvapas, juk jūra – čia pat.

Skundai – ne naujiena

Išgirdusi, kad net nedidelė kaina neatitinka normalių sąlygų, moteris įsižeidė, esą Melnragėje yra ir viešbutis, tik ten teks pakloti daugiau.

Pasirodo, Vida – ne vienintelė pabėgusi iš namo poilsiautoja.

Mokamame Melnragės tualete kaunietė įsikalbėjo su darbuotoja. Ši iškart atspėjo, kur ji nuomojosi kambarį.

Pasak vietinės, kiekvieną vasarą ji girdi atvykėlių aimanas ir nusistebėjimą. Žmonės į šį tualetą keliskart per dieną ateina atlikti gamtinių reikalų, nusiprausti, pasisemti gėlo vandens.

Sukandžiojo parazitai

Galima tik spėlioti, ar panašių būstų Melnragėje būtų galima rasti daugiau. Pasirodo, Visuomenės sveikatos centro specialistai tiria tik viešbučiuose, poilsio namuose ir kitose higienos pasus turinčiose apgyvendinimo įstaigose gyvenusių asmenų skundus.

Privatininkai nėra šio centro kontrolės objektas.

„Žmonės turėtų galvoti patys. Sumoka pigiai, bet gydymas bus brangus. Kartais skundų sulaukiame ir dėl privataus sektoriaus, bet tokius skundus persiunčiame Mokesčių inspekcijai (VMI), kad pasižiūrėtų, ar nuomojama teisėtai. Jei privatininkai nori turėti klientų, jiems reikėtų pasirūpinti, kad atsiliepimai būtų teigiami“, – paaiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas.

Ta našta nugulė ant žmonių pečių.

Nors jo vadovaujama įstaiga skundų dėl privatininkų teikiamų apgyvendinimo paslaugų nepriima, neseniai į NVSC kreipėsi pajūryje kelias paras nuomojęs kambarį asmuo. Prie pareiškimo buvo pridėtos kelios nuotraukos, o jose užfiksuotas kažkokių gyvių sukandžiotas skundo autorius.

Kai žmonės pareiškė pretenzijas dėl parazitų, išgirdo įžūlų šeimininkės atsaką, esą poilsiautojai jau atvažiavo sukandžioti, jos namuose – švaru.

Raimundas Grigaliūnas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

NVSC darbuotojai persiuntė šį skundą Vartotojų teisių apsaugos tarnybai.

„Problema tikrai – opi. Privatūs būstų nuomotojai yra savotiškoje pilkojoje zonoje. Įstatymai mus įpareigoja stebėti tik įmones. Ar žmogus turi verslo liudijimą, kontroliuoja VMI. Prieš kelerius metus siūlėme išduodant tokius verslo liudijimus suteikti NVSC galimybę reaguoti į klientų skundus. Tada tokias paslaugas teikiantys žmonės gautų reikalavimą, kad jų nuomojamos patalpos atitiktų normas. Norėjome, kad tai būtų fiksuojama teisės aktuose. Toks siūlymas nepraėjo, tada buvo naštos verslui mažinimo vajus. Rezultatas toks – ta našta nugulė ant žmonių pečių“, – neslėpė R.Grigaliūnas.

VMI rūpi mokesčiai

Klaipėdos apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Laimutė Mačernienė paaiškino, kad mokesčių administratorius nėra įpareigotas prižiūrėti paslaugos sąlygų ir kokybės atitikimą.

VMI svarbu, kad iš veiklos, taip pat ir patalpų nuomos vasarotojams, gautos pajamos būtų tinkamai apskaitytos, deklaruotos ir nuo jų sumokėti mokesčiai.

„Jei įsigyjant paslaugą aktualu, ar ji teikiama  turint verslo liudijimą ir ar tuo metu jis galioja, – šiuos duomenis kiekvienas pasitikrinti gali VMI interneto svetainėje adresu https://www.vmi.lt/evmi/verslo-liudijimu-duomenu-tikrinimas, tereikia paklausti paslaugos teikėjo verslo liudijimo numerio“, – paaiškino L.Mačernienė.

Žmonės gali gyvenamąsias patalpas nuomoti įsigiję verslo liudijimą ir iš anksto sumokėję tos savivaldybės tarybos nustatytą fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį.

Kitas būdas – deklaruoti per metus gautas pajamas ir nuo jų sumokėti apskaičiuotą pajamų mokestį.

Siekia taikaus sprendimo

Vartotojų teisių apsaugos tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė tikino šiemet negavusi skundų dėl apgyvendinimo paslaugų kokybės.

Pernai nepasitenkinimas apgyvendinimo paslaugomis sudarė 15 proc. visų skundų.

„Sulaukiame pasiteiravimų telefonu, tačiau jų skaičius nėra didelis. Skundžiasi nešvara ir netvarka suteiktame būste, sulūžusiu ar netvarkingu inventoriumi, antisanitarinėmis sąlygomis, pelėsiu, higienos reikmenų nebuvimu. Iš gatvės ar šalia esančių butų sklindančiu triukšmu“, – kalbėjo D.Malinauskienė.

Gavusi tokį prašymą tarnyba pirmiausia kreipiasi į paslaugos teikėją ir pasiūlo ginčą spręsti taikiai. Priešingu atveju paslaugos teikėjui tenka pasiaiškinti ir pagrįsti savo poziciją dokumentais.

„Jeigu paslaugos teikėjas su vartotoju sutinka ginčą spręsti taikiai, vartotojo prašymo nagrinėjimas nutraukiamas. Jei ne, išnagrinėjus ginčo medžiagą ir pateiktus įrodymus, priimame atitinkamą sprendimą – atmesti vartotojo reikalavimą, iš dalies arba visiškai jį patenkinti“, – paaiškino Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė.

Supratę, kad nuomojamas būstas netinkamas, poilsiautojai turėtų nedelsdami kreiptis į nuomotoją.

„Reikėtų telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu ar kita ryšio priemone informuoti apie netinkamas gyvenimo sąlygas ir bandyti ieškoti kompromiso su paslaugos teikėju. Prašyti, kad suteiktų alternatyvią apgyvendinimo paslaugą kitame kambaryje ar kitoje įstaigoje, jeigu paslaugos teikėjas jų turi. Galima prašyti kompensacijos už dienų skaičių, kada jam apgyvendinimo paslauga buvo teikiama nekokybiškai“, – teigė D.Malinauskienė.

Be to, galima iškart nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti pinigus, jei jie jau sumokėti.

Vartotojų teisių tarnyba ginčus nagrinėja iš raštu išdėstytos medžiagos, todėl reikėtų pasirūpinti nuotraukomis arba vaizdo medžiaga.