Po avarijos – svetimas parašas deklaracijoje

Negalėjo susišnekėti

Vieną liepos šeštadienį klaipėdietė Samanta važiavo per Šilutės plento ir Baltijos prospekto žiedinę sankryžą, kai į jos devynvietį „Ford“ automobilį netikėtai atsitrenkė „Toyota“ vairavusi moteris.

Tuo metu nukentėjusiosios mašinoje buvo keturi vaikai ir jos mama. Nė vienas asmuo įvykio metu nenukentėjo.

Po susidūrimo iš automobilių išlipo abi vairuotojos, tačiau kaltininkė bendravimo esą vengė – kalbinama nekreipė dėmesio, ir, kaip netrukus paaiškėjo, nesuprato lietuviškai. Tad buvo nuspręsta kviesti policiją.

„Moteris su mumis nesiaiškino, pasiėmusi telefoną ignoravo ir pradėjo kažkam skambinti. Aš tuo metu paskambinau policijai ir pasakiau, kad vairuotoja su manimi nebendrauja. Atvykusi policija pradėjo su ja kalbėti, tačiau nei pareigūnai, nei aš nekalbėjome rusiškai, tad mano mama pasisiūlė išversti. Bet vairuotoja pasakė, kad nesutinka, nes neva nežinia, ką išversime. Tačiau galiausiai sutiko, kad mama išvers. Po to pareigūnai paprašė jos vairuotojo pažymėjimo ir paklausė, ar sutinka, kad yra kalta“, – įvykių eigą pasakojo klaipėdietė.

Pastebėjimas: itin dažnai įvairios avarijos nutinka ir dėl naudojimosi telefonu. / V. Jašinskaitės nuotr.

O jeigu ji neturi pažymėjimo?

Pasak Samantos, kaltę vairuotoja pripažino ir, neilgai trukus, į eismo įvykio vietą atvyko ir nepažįstamas vyras.

„Atvažiavo jos vaikinas ar mašinos savininkas, nežinau. Nusprendėme trauktis iš žiedinės sankryžos, nes trukdėme eismą. Tad pavažiavę į kitą vietą pildėme deklaraciją. Vyriškis šiek tiek lietuviškai kalbėjo. Užpildyti deklaraciją man padėjo policininkė, ir tada vienas dalykas mane tiesiog šokiravo. Man pildant deklaraciją padavė to vyriškio, o ne moters asmens dokumentą. Neva koks man skirtumas, kas bus nurodytas kaltininku, svarbiausia esą gauti draudimo išmoką“, – stebėjosi klaipėdietė.

Samantos teigimu, tuo metu ji jautėsi šoko būsenos, ginčytis nenorėjo, tad tiesiog užpildė deklaraciją ir išvyko.

Tačiau vėliau diskutuojant su artimaisiais kilo klausimų – ar tikrai kitas asmuo gali prisiimti kaltę už eismo įvykį ir kodėl tam neprieštaravo net ir pareigūnai?

„Gal ta moteris neturi teisės vairuoti, gal mašinos draudimas negalioja?“ – svarstė klaipėdietė.

Gali kreiptis į policiją

Klaipėdos policijos komisariato pareigūnų teigimu, pildant dokumentus, taip pat ir eismo įvykio deklaraciją, įrašyti reikia tik teisingus duomenis.

Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkas Gintautas Pocevičius taip pat patvirtino, kad deklaracijoje turi būti nurodyti teisingi, faktus atitinkantys duomenys.

„Deklaracijoje reikia pateikti teisingus duomenis, niekas už kitą negali prisiimti atsakomybės dėl eismo įvykio. Žmogus, šiuo atveju, nukentėjusysis, turi teisę bet kada kreiptis į policiją, jeigu mano, kad deklaracija buvo užpildyta neteisingai, pateikti neteisingi duomenys. Būna taip, kad žmonės prisiima kaltę, po to pasitaria su artimaisiais ar pažįstamais ir nebesutinka, kreipiasi į policiją, nors deklaracija jau buvo užpildyta. O dėl pareigūnų – taip negalima. Patys suprantame, kad situacija neteisinga“, – sakė G. Pocevičius.

Gintautas Pocevičius / I. Jurkuvienės nuotr.

Pasitaiko retai

Kodėl asmenys prisiima kaltę už kitus? Priežasčių gali būti ne viena.

„Gali būti keletas motyvų. Galbūt neturi teisės vairuoti, galbūt dėl brangesnio draudimo kitais metais, dėl charakteristikos kaip vairuotojo – baustas ar ne. Įvairiausių niuansų gali būti. Ar tai būna dažnai, aš negaliu pasakyti. Mus nedažnai tokia informacija pasiekia. Aišku, vietos piktnaudžiauti yra, jeigu abi pusės tam neprieštarauja. Bet pasitaiko tokių atvejų, kai draudikai įžvelgia, kad gali būti sukčiavimo atvejų pildant deklaracijas, imituojant eismo įvykius, siekiant naudos. Tad pasitaiko, bet ne dažnai“, – nurodė G. Pocevičius.

Prisiimti kaltę – nelegalu

Draudimo brokerių bendrovės „Aon Baltic“ Žalų administravimo skyriaus vadovas Viktoras Slavinskas pasakojo, kad įvairios klaidos ir netikslumai deklaracijose yra gana dažni.

„Dažniausias pavyzdys iš praktikos – kai nurodomas netinkamas kaltininkas. Pavyzdžiui, faktinis, realus kaltininkas yra vienas eismo dalyvis, bet kitas eismo dalyvis pasirašo kaip kaltininkas. Būna įvedamos ir kitokios klaidos: įrašomas ne tas draudimo poliso numeris, būna, suklystama dėl datų. Klaidos nedaro pačios deklaracijos negaliojančia, tiesiog apsunkina kelią draudikui nusistatyti įvykio aplinkybes. Vadinasi, draudikas turi tikslinti, prašyti papildomų paaiškinimų, rinkti papildomus duomenis, fotofiksacijas ar vaizdo medžiagą ir atlikti kitus panašius veiksmus“, – pažymėjo V. Slavinskas.

Tačiau kaltės prisiėmimas už kitą yra visiškai nelegalus dalykas.

„Ta situacija, kai už vieną eismo dalyvį pasirašo kitas, yra absoliučiai nelegali. Taip būti negali, nes tai yra aplinkybių klastojimas. Draudikas, žinodamas tokią situaciją, galėtų nemokėti draudimo išmokos arba, tiksliau, išmoka būtų mokama trečiajam asmeniui, bet būtų reiškiamas regresas tam kaltininkui ir jis turėtų atlyginti žalą, kadangi galėtų būti taip sutraktuota, kad draudikas buvo suklaidintas šitoje vietoje“, – sakė V. Slavinskas.

Eiga: bet kokio eismo įvykio metu pareigūnai privalo užtikrinti, kad būtų fiksuojamos tikrosios įvykio aplinkybės. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Klastoja aplinkybes ir datas

Pasak V. Slavinsko, dažna priežastis, kodėl žmonės taip elgiasi, – išsiblaškymas streso būsenoje.

„Tai atsispindi nurodant ir aplinkybes, nubraižant schemas, gali būti tam tikrų faktinių nesutapimų, bet labai dažnai tai būna dėl streso. Vis dėlto būna ir tokių situacijų, tikrai esame susidūrę ir ne su viena, kai bandoma klastoti įvykio aplinkybes. Tarkime, gana dažnos situacijos, kai eismo dalyviai būna neapsidraudę ir tiesiog klastoja datas. Jeigu tuo metu, kai įvyksta įvykis, nesudaryta draudimo sutartis, tai būna bandymų vėlinti įvykio aplinkybes, tarkime, po kelių valandų ar tartis su kitu eismo dalyviu, kad būtų pildoma kitą dieną. Taip bandoma apsidrausti jau po įvykio, tam, kad nuostolius kompensuotų draudimo bendrovė, o ne pats kaltininkas“, – paaiškino pašnekovas.

Specialistas taip pat neslėpė – būna situacijų, kai įvykiai inscenizuojami, bandoma paversti vieną pusę kaltininku net ir nesant realaus įvykio.

„Labai keista situacija“

Tad eismo įvykių deklaracijose pasitaikančias klaidas galima suskirstyti į dvi kategorijas – dėl streso ar išsiblaškymo padaromus netikslumus ir sąmoningus bandymus sukčiauti.

„Kai būna ta antra kategorija, kai bandoma sąmoningai apgaudinėti draudimo bendroves, tai labai dažnai draudikai tokiais atvejais ne tik atsisako atlyginti nuostolius, bet ir kreipiasi į teisėsaugos institucijas, kad ištirtų tokius įvykius. Neretai būna pradedamos ir baudžiamosios bylos“, – sakė V. Slavinskas.

Tačiau tai, kas nutiko klaipėdietės Samantos atveju, anot specialisto, yra nesuprantama.

„Labai keista situacija. Policija neturėtų taip elgtis. Kaip minėjau, tai yra akivaizdus dokumentų ir aplinkybių klastojimas. Labai keista, kodėl policija taip traktavo. Galbūt iki galo nesuprato, kas ten atsitiko, ar nebuvo paaiškinta. Gal tiesiog suprato, kad pildė kitas asmuo, tą galima daryti, kad pildytų kažkas kitas, bet tik ne savo vardu pasirašytų. Po aprašytomis aplinkybėmis, kurios yra deklaracijoje, jeigu viskas supildyta teisingai, turi pasirašyti atitinkamas eismo dalyvis. Vienareikšmiškai“, – akcentavo V. Slavinskas.

Praėjus kelioms dienoms po eismo įvykio Samanta sulaukė policijos skambučio. Moteriai buvo nurodyta parašyti pareiškimą dėl netinkamai užpildytos deklaracijos.

Tikimasi, kad po šių veiksmų atsakomybę už avariją prisiims ją iš tiesų sukėlusi vairuotoja.