Baltijos jūra per šalta, joje vaikams sudėtinga išmokti plaukti, todėl Klaipėdos ar kituose Lietuvos pajūriui priklausančiuose paplūdimiuose reikėtų įrengti atvirų baseinų. Jie esą didelių investicijų nepareikalautų.

Žiūri į perspektyvą

Tokią idėją garsiai išsakė miesto tarybos narys Rimantas Cibauskas. Jis Teritorijų planavimo komitete paprašė, kad Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos specialiajame plane būtų numatytos vietos, kur būtų galima įrengti atvirus baseinus.

"Savaime suprantama, pirmiausia turi būti sutvarkyta visa paplūdimių infrastruktūra – privestas vandentiekis, įrengti dušai, tualetai, privažiavimai prie paplūdimių. O toliau žiūrėkime į perspektyvą, ir joje tikrai matau, kad paplūdimiuose reikia atvirų baseinų, kurių ir įrengimo, ir eksploatacijos išlaidos nėra didelės", – savo idėja degė R.Cibauskas.

Jo nuomone, tokie baseinai reikalingi todėl, kad Baltijoje maudytis yra per šalta. Jūra tinkamai įšyla tik liepą, nors mėgautis saule paplūdimiuose galima ir gerokai anksčiau.

"Jei būtų baseinų, poilsiautojai paplūdimiuose jaustųsi patogiau. Jie galėtų degintis pliaže ar kopose, o paskui ne lįsti į šaltas bangas, o tiesiog pasipliuškenti gerokai šiltesniame baseino vandenyje", – dėstė politikas.

Vaizdui – konkursas

Jis tvirtai įsitikinęs, kad atviri baseinai paplūdimiuose reikalingi ir tam, kad vaikai išmoktų plaukti. "Jūroje tai padaryti beveik neįmanoma, nes ji banguota, yra srovių. Joje net suaugusiam žmogui sunku plaukti, o ką jau kalbėti apie vaikus, kurie net nemoka išsilaikyti ant vandens. Baseinai paplūdimiuose būtų puikiausia išeitis", – tvirtino R.Cibauskas.

Jo nuomone, šiuo metu yra svarbiausia, kad atvirų baseinų paplūdimiuose idėja būtų realizuota rengiamame Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių specialiajame plane.

"Kai idėja bus įteisinta juridiškai, tada jau galima kalbėti ir apie jos realizavimą", – pabrėžė pašnekovas.

Pašnekovo įsitikinimu, paramos atviriems baseinams įrengti paplūdimiuose galima ieškoti ES struktūriniuose fonduose arba leisti tai padaryti privatiems verslininkams, kurie patys ir paskaičiuotų, ar apsimoka.

"Manau, jog būtų galima paskelbti ir architektūrinį konkursą, kaip tie baseinai turėtų atrodyti. Tačiau svarbiausia, kad jų vizija atsirastų dokumentuose, o tada jau bus ir ambicijų, ir pinigų tą viziją įgyvendinti", – buvo tikras R.Cibauskas.

Išimtis – Šventoji

Visiškai priešingos pozicijos laikėsi Baltijos rekreacinių sistemų modeliavimo instituto, kuris ir rengė specialųjį planą, docentė Ramunė Urbonienė.

"Klaipėda žemyninėje dalyje turi tik keturių su trupučiu kilometro ruožo paplūdimį, todėl idėją jame dar įrengti ir baseinų vertinu neigiamai. Tai – jautri teritorija. Jei jau galvotume apie baseinus prie jūros, jų, aišku, galėtų atsirasti, bet tikrai ne pačiuose paplūdimiuose", – įsitikinusi R.Urbonienė.

Išimtis, anot jos, galėtų būti tik Šventosios paplūdimiai, Būtingė ir teritorija prie Latvijos sienos. Ten pliažai esą gerokai platesni nei kitose pajūrio vietose, be to, galima išgauti geoterminio vandens ir jį panaudoti.

"Kituose paplūdimiuose – Klaipėdoje, Karklėje, Palangoje – ir vietos baseinams, kaip statiniams, nėra, ir ekosistema pernelyg jautri, kad dar "priimtų" tokius įrenginius. Sutikčiau tik su tuo, kad tai būtų pripučiami kelių šimtų litrų vandens talpos baseinai vaikams", – nuomonę reiškė pašnekovė.

Nuplautų bangos

Kelias kavines Klaipėdos paplūdimiuose valdantis verslininkas Marius Junokas taip pat netryško entuziazmu dėl atvirų baseinų pliažuose.

"Kiekviena idėja, kuri į paplūdimius priviliotų daugiau žmonių, vertintina teigiamai. Tačiau pirmiausia reikia išspręsti įsisenėjusias problemas – atvesti vandentiekį, sutvarkyti viešuosius tualetus, o paskui jau galima kalbėti apie baseinų įrengimą. Idėja gera, bet ji pagal eiliškumą tikrai yra kokioje 17-toje vietoje", – teigė M.Junokas.

Be to, jam svarstymų sukėlė ir technologijos, kaip paplūdimiuose įrengti baseinus, nes Baltijos jūra yra audringa, dažnai paplaunanti pliažus.

"Bangos per audras juk pasiekia ir kopas, tad tie baseinai būtų arba nuplauti, arba užnešti smėliu. Man tokia idėja kažkodėl atrodo labai rožinė. Gal ir yra sprendimų, tačiau baseinai tikrai neturėtų tapti paplūdimių sutvarkymo ir paslaugų kokybės gerinimo prioritetu", – tvirtai kalbėjo verslininkas.

Jis pabrėžė, jog Baltijos jūra tikrai nėra tokia šalta ar užteršta, kad joje nebūtų įmanoma maudytis, todėl ir nėra būtinybės paplūdimiuose įrenginėti baseinų.