Patyčios - silpnumo žymė

Dabar madinga pašiepti žmogų. Viešai morališkai nurengti, kad būtų iš ko pasijuokti.

Šaipomasi ne tik iš ydų, manierų, bet ir fizinių savybių.

Dar nieko, jei visa tai vyksta būryje bičiulių, kurių liežuviai trumpi. Bjauriausia, kai ant tavęs paplavas pila svetimiems matant.

Apkalbos liejasi upeliais. Jei nebeužtenka paslapčių iš draugo miegamojo, tai prikuriama to, ko nebuvo, bet būti galėjo. Faktai pamaišomi su išsigalvojimais ir išeina aštri „pletkų“ mišrainė.

Baisiausia, kai įprotis žeminti, tyčiotis iš žmogaus įsibrauna į šeimą. Kai sutuoktiniai jaučia orgazmą ne nuo meilės glamonių, o nuo to, kad pavyko svečių akivaizdoje sumalti į miltus tą šunsnukį mužiką ar „durną“ bobą.

Patyčių bendravimas atveda šeimą prie to, kad vyras ir moteris stengiasi daryti atvirkščiai, nei patarė vienas kitam: „Tas glušas nieko nesupranta“, arba „Ta kalė nieko neišmano“.

Tokioje šeimoje konfliktai kyla kasdien po dešimt kartų iš menkiausios smulkmenos.

Sutuoktiniai stengiasi nebendrauti, kuo mažiau būti kartu ir galiausiai lieka vienas kitam nebereikalingi. Jei ir gyvena kartu - ne iš meilės, o todėl, kad veda bendrą ūkį.

Pagarba žmogui, pareiga padėti artimam - sugriautas paveldas.

Pagarba asocijuojasi su totalitarizmu, o krikščioniškosios vertybės, kai nebedraudžiamos, nuobodžios. Todėl patyčios - pats tas iki liberalizmo nudemokratėjusiai valstybei.

Žmogaus žeminimo cunamis užgriuvo šalį, nes merdi tolerancija. Tik kalbomis gerbiama kita nuomonė, o iš tikrųjų daugeliui ji tik trukdo ramiai gyventi.

Kiekvienas, kuris turi platesnę gerklę ir geras cinizmo atsargas, savo oponentą suvalgytų be duonos ir druskos.

Sunku būtų rasti viso to vienintelę priežastį. Vieni kaltins žiniasklaidą, kad ji vaikosi sensacijų ir pliekia savo herojus dažname bulvariniame leidinyje net neduodant atsakyti į kaltinimus. Kiti sakys, kad patyčių kultūrą į šalies gyvenimą atvilko politikai arba amerikoniški filmai.

Tačiau, greičiausiai bendravimas, tyčiojantis iš pašnekovo, užvaldė šalį, nes žmonės yra netikri dėl rytdienos ir todėl silpni. Netikrumas dėl rytdienos smaugia tautiečius, nes per 17 nepriklausomybės metų neužbaigta nė viena reforma. O ant slenksčio laukia savo pradžios jau kitos pertvarkos.

Tai, kas padaroma, reformuojant kokią nors sritį, dažniausiai baigiasi fiasko. Valstybinių abitūros egzaminų užduotys tapo internetine preke. O eilės poliklinikose dar pailgėjo.

Būti silpnam - gėda. Todėl stengiamasi rasti dar silpnesnį varžovą ir jį morališkai sutrypti.

Su stipresniu juokauti neverta, nes galima gauti į dūdą.