Pirmiausia stintautojai ant Malkų įlankos ledą tikrina ir šaltį už gerą darbą giria. Stintautojai sako, kad toks tvirtas ledas jau seniai bebuvo, o dėl prastų žiemų ir poledinė žūklė – retas malonumas. 

Tiek daug stintautojų ant ledo, nes ir agurkais kvepiančios žuvys gerai kimba. Visi turi po dvi meškeres. Žvejai nesiskundžia, kad dalis žuvų liesos ir pasakoja, ant ko jos kimba. 

Ant Kuršių marių stintauti būtų dar smagiau, bet retas klaipėdietis marių ledo storį matuoja. Dalis kojos nežengia baudų bijodami. Ir taip jau keliems žvejams iš Mažeikių ir Akmenės rajonų stintos po 250 eurų kainavo. Žvejams sunku suprasti, kur Kuršių mariose savivaldybių ribos, tad einant paskui stintas lengva paklysti. 

Kuršių marių žemėlapis jau kone prieš dešimtmetį perbraižytas neringiškiams pasiskundus, kad gyvendami prie marių vandens nė lašo neturi. Tad dabar Kuršių marias dalijasi Neringa, Klaipėdos ir Šilutės rajonai. 

Klaipėdai irgi nedidelis gabaliukas liko: nuo Smeltės pusiasalio pabaigos Nidos link nė kilometro nesiekiantis marių ruožas. Tad mėgstama žvejų vieta – marios ties Kairių poligonu – jau Klaipėdos rajono savivaldybė. 

Kadangi mariose ženklų, žyminčių savivaldybių ribas, ir policijos postų nėra, žvejai raginami išmaniosiomis technologijomis naudotis. 

Poledinės žūklės entuziastai burnoja, kad karantino reikalavimų bent Kuršių marioms per tokį trumpą stintmetį galėtų nelikti.