Ar bausmės teisėtos?

Vieniems galimybių pasas – privilegija, kitiems – įtarimų keliančios valdžios veiklos įrodymas.

Ėmus kilti kalboms apie galimybių paso teisėtumą, Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė įžvelgė teisinių spragų, susijusių su naujuoju dokumentu, ir teigė, kad šis pasas netenkina nė vieno konstitucinio reikalavimo.

Nors ir nenoriai, daugelis jau apsiprato prie naujosios tvarkos. Tačiau dažnai girdima naujienų apie nubaustuosius dėl svetimo galimybių paso naudojimo.

Už tai gresia net 5 tūkst. eurų bauda arba laisvės atėmimas.

Visuomet yra tikimybė laimėti, tik reikia, kad asmuo gintųsi.Svarsto: dėl galimybių paso kylanti įtampa ir toliau skaldo visuomenę.

I.Vėgėlė svarsto, ar tokios baudos taikymas apskritai gali būti pripažintas teisėtu, o tokia veika – pavojinga.

"Visų pirma, baudžia ne Vyriausybė. Ikiteisminius tyrimus, persekiojimą ir baudžiamąją tvarką atlieka policija ir prokuratūra. Šiuo atveju policija vadovaujasi Baudžiamojo kodekso normomis, dėl ne asmeniui priklausančio dokumento panaudojimo. Klausimas yra toks: ar iš tiesų asmeniui pasinaudojus kito asmens galimybių pasu toks veiksmas atitinka Baudžiamojo kodekso straipsnio sudėtį? Mano supratimu, kol kas teismai nėra to aiškiai pasakę, nes visi buvę nuosprendžiai priimti teismo įsakymo forma. Kitaip tariant, asmuo kuris padarė nusikaltimą, pats prisipažino. Jeigu būtų normalus teismo procesas, kai asmuo ginčytų tą pažeidimą, tai būtų klausimas, ar bauda, kuri yra nustatyta toje normoje nuo 5 tūkst. eurų ir net iki suėmimo, ar ji yra proporcinga ir teisėta? Ar ta pati veika yra tiek pavojinga, kad būtų pripažinta kaip baudžiamoji", – svarstė advokatų tarybos pirmininkas.

Ignas Vėgėlė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Abejonės dėl tvarkos

Kol nėra aiškaus Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, kuris pateiktų konkretų atsakymą dėl tokio pobūdžio ikiteisminių tyrimų legalumo, I.Vėgėlė abejoja, ar tokios griežtos sankcijos apskritai turėtų būti taikomos.

"Galima tikėtis, kad KT paaiškins normas, ar visi ribojimai, ne tik galimybių paso, bet apskritai bet koks ribojimas, kuris yra įvedamas, ar jis atitinka Konstitucijoje numatytus reikalavimus", – teigė advokatas.

Tačiau, I.Vėgėlės teigimu, kone kiekvieną panašią bylą ir dabar įmanoma laimėti.

"Visuomet yra tikimybė laimėti, tik reikia, kad asmuo gintųsi. Jeigu asmuo nesigina ir pripažįsta, kad yra nusikaltėlis, tai niekas daugiau jo ir negins. Natūralus dalykas. O abejonių, ar ta norma iš tiesų turėtų būti taikoma ir tokia sankcija turėtų būti taikoma už šį veiksmą, yra nemažai", – pastebėjo I.Vėgėlė.

Prezidento privilegijos

Nuo tos dienos, kai įsigaliojo galimybių pasas, sulaukta nemažai skundų. Kai kurie jų susiję ir su pandemijos metu paskelbtais ribojimais bei draudimais.

"Skundų dėl galimybių paso yra nemažai. Dėl pandemijų klausimų Konstitucinis teismas turi bent keturis kreipimusis, jau sprendžia priimtinumo klausimą. Bendrosios kompetencijos ir Administracinės kompetencijos teismuose taip yra buvę pareiškimų ir skundų. Sunku pasakyti, kiek jų yra. Tik tada sužinosime, kai teismai paaiškins", – tikino advokatas.

Prezidentas turi galią patikrinti visų ribojimų patikimumą.

"Jeigu jis kreiptųsi į Konstitucinį teismą dėl apribojimų, kurie yra nustatyti Vyriausybės nutarimu, o jis tokią teisę turi, pagal 106 Konstitucijos straipsnį. Nutarimas turėtų būti stabdomas Vyriausybės, ir prioritetine tvarka Konstitucinis teismas nagrinėtų Prezidento kreipimąsi. Prezidentas turi galių paklausti Konstitucinio teismo šiame konkrečiame aspekte, dėl atitikties visų tų ribojimų", – teigė I.Vėgėlė.

Prastos prognozės

Tačiau jeigu Vyriausybė ribojimus tik didins, neatmestina, kad žmonių susiskaldymas tik augs.

"Mano giliu įsitikinimu, visi ribojimai, kurie yra numatyti, jeigu jie peržengia tam tikrus nustatytus reikalavimus Konstitucijoje ir įstatymuose, jie yra galimai neteisėti. Kuo jų daugiau, tuo žmonės labiau įsitempę ir tuo labiau susiskaldę. Esu išsakęs savo nuogąstavimus, kad nesinorėtų, kad ribojimai, kurie yra atsiradę sukeltų tokias visuomenėje įtampas, kurios išvirstų į masines nepaklusnumo akcijas. Pagal tai, kiek tų ribojimų yra ir tas toks nusistatymas, neatmestina, kad tai gali atsitikti", – mintimis dalijosi advokatas.

Pradėti devyni tyrimai

Naujausiais Klaipėdos apskrities policijos duomenimis, dėl antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimo jau pradėti 22 ikiteisminiai tyrimai.

Devynis iš jų yra pradėję Klaipėdos miesto pareigūnai.

Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausiosios specialistės Astos Kažukauskienės, už svetimo dokumento panaudojimą gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų.

"Bausmes įtariamiesiems skiria teismas. Baudžiamoji atsakomybė gali grėsti ir asmenims, įrodžius, kad jie bendrininkaudami, t. y. patys leido kitiems pasinaudoti jų galimybių pasais", – teigė A.Kažukauskienė.

Nuo pirmadienio oficialiai įsigaliojo ir medicininių kaukių arba respiratorių nešiojimo reikalavimas. Nuo šiol draudžiama dėvėti medžiagines kaukes.

Žmonės, patalpose pastebėti be kaukės arba dėvintys medžiagines, rizikuoja gauti baudą.

"Už šio reikalavimo nesilaikymą asmenys gali būti baudžiami administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 526 str. 3 d. Bauda gali siekti nuo 500 iki 1,5 tūkst. eurų", – teigė A.Kažukauskienė.