Klaipėdoje stulpą išvertė ne stichija, o kariškiai

Pajūrio žmones retai gali nustebinti pavasarėjančių orų siautulys, todėl antradienį vakare ne visi išsigando išmaniuosiuose telefonuose perskaitę perspėjimą apie iki 30 m/s sustiprėsiantį vėją.

Sinoptikai patikslino, kad pranešimai skelbė, jog toks stiprus vėjas bus tik Baltijos jūroje, Klaipėdoje laukta truputį silpnesnio – iki 28 m/s siekiančio vėjo gūsių. Ši prognozė pasitvirtino.

Šiemet tai ne pirmas toks stiprus vėjas, todėl ką galėjo jau išlaužė ir nudrėskė ankstesnės audros.

Klaipėdos ugniagesiams buvo pranešta, kad ties Jaunystės ir Bičiulių gatvių sankryža pavojingai virš gatvės pasviręs apšvietimo stulpas. Gelbėtojai skubėjo jį patraukti.

Šiemet tai ne pirmas toks stiprus vėjas, todėl ką galėjo jau išlaužė ir nudrėskė ankstesnės audros.

 

Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad šį stulpą užkabino į pratybas važiavę kariškiai. Socialiniuose tinkluose jie atsiprašė gyventojų ir patikino, kad šio įvykio nenuslėpė nuo karo policijos ir pranešė apie jį pagalbos telefonu.

Palangos plente, ties Vilimiškės kaimu, antradienį vėjas nudrėskė keturių kvadratinių metrų dydžio kelio ženklą, jis tiesiog kabojo ant stulpo, o visai nuplėštas galėjo sukelti pavojų važiuojantiesiems. Gelbėtojai jį nuėmė ir pašalino pavojų.

Trečiadienį ugniagesiai skubėjo padėti nuo kelio nuslydusių automobilių vairuotojams. Vienas jų dėl slidaus kelio griovyje atsidūrė netoli Kretingalės, kitas – Spengių kaime. Žmonės šių avarijų metu nesusižalojo.

Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ vadovas Olegas Mariničius patikino, kad audra nepadarė žalos paplūdimių įrenginiams.

„Viskas, ką buvo galima nuplauti, jau nuplauta“, – apie audrą ir jos nesukeltus padarinius kalbėjo O. Mariničius.

Jautriausiai į audrą sureagavo uostas – vakar 2.30 val. pradėta riboti laivyba. Dieną išplaukti iš uosto negalėjo trys laivai, įplaukti – du.

Senoji perkėla nuo ryto iki popietės neveikė. Apie 15 ar 16 val., kai tikėtasi, kad vėjas dar labiau rims, „Smiltynės perkėlos“ keltai ketino bandyti plaukti į Kuršių nerijos pusę. Keltams pavojų kėlė ne stiprus vėjas, o pakilęs marių vanduo bei srovės.