Šiltuoju metų laiku įvairios odos ligos žmones pradeda varginti labiau. Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) dermatovenerologijos specialistai teigia, kad, žmonėms, susidūrusiems su įvairiomis odos bėdomis, gali suteikti visą įmanomą paslaugų spektrą – nuo dėmesingos apžiūros ir išsamių tyrimų iki diagnozės nustatymo ir gydymo moderniomis priemonėmis.

Sezoninės problemas

KUL Odos ir venerinių ligų poskyrio vedėja gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė teigė, kad prasidėjus vasaros sezonui, padaugėja alerginių kontaktinių dermatitų.

"Jų atsiradimo priežastys gali būti įvairios, pavyzdžiui, naudojama kosmetika arba medikamentai, tačiau vasarą dažna alerginio kontaktinio dermatito atsiradimo priežastis – sąlytis su įvairiais augalais. Alergija gali atsirasti ir dėl įvairesnio maisto, ypač egzotinio. Odai paraudus, patinus, pleiskanojant, šlapiuojant, trūkinėjant, atsiradus pūslelėms ar mazgeliams bei panašiems simptomams, reikėtų kreiptis į specialistus", – sakė J.Česienė.

Pasak jos, pastebimas ir fotokontaktinių dermatitų paūmėjimas. Susirgimą galima vadinti fotochemine reakcija, kurią sukelia ultravioletiniai saulės spinduliai ir fotoalerginės medžiagos. To padarinys – į nudegimą saulėje panašus odos sudirginimas. Oda parausta, ją tarsi degina, gali iškilti mažesnių ar didesnių pūslių.

Pradėjus žydėti augalams ir medžiams, padaugėjo ir atopinio dermatito atvejų, ypač vaikams. Tai odos pažeidimas, kurį provokuoja įvairūs aplinkos ir vidiniai veiksniai. Pati atopija reiškia iškreiptą atsaką į aplinkos faktorius.

Kaip teigė J.Česienė, visų šių ligų atveju KUL atliekami išsamūs alergologiniai tyrimai, kurie leidžia nustatyti susirgimų priežastis ir skirti tinkamą gydymą.

"Gydymą skiriame ambulatoriškai. Vėliau pacientams padedame sveikti dermatologiniame dienos stacionare, kur atliekamos įvairios procedūros (lašinės infuzijos, fototerapija, įvairūs tepimai ir kt.) ir stacionare, kuriame rūpinamės sunkesniais ligoniais", – pasakojo gydytoja.

Apžiūri odą

J.Česienė pastebi, kad atšilus orui, žmonės nusimeta drabužius ir atidžiau pasižiūri į savo kūną.

Pasak jos, dažniausiai šis procesas prasideda nuo nagų, kai šiluma priverčia įsispirti į atvirą avalynę. KUL vasarą sulaukiama daugiau moterų, kurios į specialistus kreipiasi kamuojamos nagų ar odos grybelio problemų.

Medikė pabrėžė, jog kuo anksčiau pastebima liga, tuo paprasčiau pacientui padėti. Anot jos, nagų grybelis gydomas ambulatoriškai, dažniausiai skiriant geriamuosius vaistus.

Kita dalis žmonių, vasarą besikreipiančių į dermatovenerologus, – apgamus norintys išsitirti asmenys.

"Paplūdimio sezono metu kiekvienas atidžiau pasižiūrime į savo odą ir pastebime, jog mūsų kūnas nusėtas apgamais. Besikreipiantiems į specialistus kyla klausimas – galima degintis ar ne. Paradoksalu, tačiau sulaukiame ir tokių asmenų, kurie ateina jau nusvilę saulėje ir teiraujasi, ar gali gulėti pliaže. Taigi, vasarą KUL dermatovenerologai nemažai laiko skiria kruopščiam apgamų tikrinimui", – pasakojo gydytoja.

Pastebi anksti

Nerimaujantiems dėl apgamų ar tiesiog norintiems juos pasitikrinti profilaktiškai, KUL atliekami modernūs tyrimai profesionalia aparatūra. J.Česienė teigė, jog odos darinius padeda apžiūrėti ligoninėje naudojamas siaskopas ir dermatoskopas.

Pasak medikės, siaskopija yra vadinama spektrofotometrinė odos analizė. Tai – pažangiausias išsamus neinvazinis apgamų ir kitų odos pigmentinių darinių tyrimo būdas.

Siaskopu nustatomas dermatoskopinis darinio vaizdas – tikrasis odos paveikslas, spalvos, išorinė struktūra. Apžiūrimas hemoglobino, melanino, dermalinio melanino ir kolageno išsidėstymas. Aparatu trimatis darinio vaizdas matomas net iki 2 mm gylio.

Gydytojas, atlikęs siaskopinį tyrimą, analizuoja skenuotų darinių vaizdą bei jų sandarą. Tiksliai įvertinus gautus duomenis yra nustatomi pigmentinių darinių pokyčiai net ankstyvoje supiktybėjimo stadijoje.

Taip atliekama ankstyva melanomos – vieno agresyviausių odos piktybinių navikų – ir kitų pigmentinių odos darinių diagnozė ir kontrolė.

"Džiugina tai, jog siaskopijos tikslumas, nustatant melanomos diagnozę, yra 94 proc. Procedūros metu taip pat įvertinami kiti odos navikai, numatoma tolesnė gydymo taktika", – pasakojo gydytoja.

Medikė teigė, kad surinkta vaizdinė informacija elektroninėse laikmenose yra kaupiama. Tai ypač svarbu stebint įtartinus darinius, jų struktūros pokyčius, kartojant tyrimą ir lyginant duomenis.

Nustato melanomą

J.Česienė pasakojo, kad tiriant apgamus atliekama ir dermatoskopija – neinvazinė odos mikroskopija, kuri leidžia įvertinti odos darinių struktūrą (spalvą, kontūrą, formą) bei jų pokyčius.

Procedūra padeda diagnozuoti odos vėžį bei ankstyvą melanomos stadiją. Šiuolaikiniai dermatoskopai dažnai sujungti su kompiuteriu, todėl galima nuosekliai apžiūrėti pigmentinius darinius epidermyje ir dermoje, padaryti nuotraukas ir archyvuoti duomenis.

Anot dermatovenerologės, šis tyrimo metodas turi daug privalumų – yra neinvazinis, saugus, neskausmingas, nereikalaujantis specialaus paciento paruošimo bei padedantis tiksliai nustatyti pakitimus pigmentiniame navike ar apgame bei stebėti juos.

Šalina moderniu lazeriu

Ištyrus pigmentinį odos darinį ir nustačius, kad jis nėra piktybinis, galima šalinti lazeriu.

"Sparčiai vystantis lazerių technologijoms, šiuolaikiniais moderniais lazeriais išsprendžiama daugybė odos problemų, pasiekiami greiti ir efektyvūs rezultatai, aplenkiant chirurginius pjūvius, išvengiant siūlių ir poprocedūrinio laikotarpio", – kalbėjo gydytoja.

KUL naudojamas odos ir gleivinių darinių šalinimas CO2 lazeriu. Operacijos atliekamos taikant vietinę nejautrą ir yra gerai toleruojamos pacientų.

Pasak J.Česienės, šalinant odos patologiją lazeriu pasiekiamas žymiai geresnis kosmetinis efektas.

Kaip teigė medikė, daug pacientų pageidauja šalinti apgamus – nesvarbu, dėl kokių priežasčių ir kokiu būdu.

"Apsilankiusiems žmonėms tenka aiškinti, jog apgamų naikinimas nėra atliekamas be reikalo. Pacientai įsivaizduoja, kad lazeriu šiais laikais galima pašalinti bet ką. Nuolat turime suteikti informaciją apie lazerio galimybes, procedūros komplikacijas. Atsižvelgiame ir į tai, jog odos darinių šalinti vasarą nerekomenduojama, nes lieka pigmentinės dėmės, pigmentuojasi ir patys randai", – sakė J.Česienė.

Anot jos, kai kuriais atvejais, kai kliniškai įtariamas piktybinis procesas, papildomai gali prireikti biopsijos ar citologinio tyrimo – tai yra nedidelio odos ar gleivinės darinio gabalėlio paėmimo mikroskopiniam ištyrimui.

KUL, pasak J.Česienės, odos biopsija atliekama atsiradus pokyčiams odoje, norint patikslinti diagnozę ar pašalinti darinį.

Gali būti daroma priekalo biopsija ar ekscizinė biopsija. Procedūra padeda diagnozuoti melanomą, bazalinių ląstelių karcinomą, plokščialąstelinį odos vėžį, odos limfomą, Kapoši sarkomą, taip pat gėrybines odos ligas.