Nesibaigiantys menkių žvejybos draudimai

Vėl numato draudimą

Panašu, kad draudimai ir toliau bus taikomi. Neseniai Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) paskelbė rekomendacijas dėl tolesnės žvejybos. Jos nėra guodžiančios, nes menkių populiacija Baltijos jūroje neatsikuria.

Vertinama, kad draudimai žvejoti menkes rytinėje Baltijos jūros dalyje, taip pat ir lašišas visoje Baltijoje greičiausiai išliks ir 2023 m.

ICES yra rekomendavusi rytinėje Baltijos jūros dalyje (24–32 pakvadračiai) ir toliau visiškai uždrausti žvejoti menkes. Vakarų Baltijos jūroje (22–24 pakvadračiai) 2023 m. žvejams rekomenduojama leisti sugauti tik 926 tonas menkių.

Sprendimą drausti gaudyti menkes priima ne ICES, o ES šalių ministrai. Tačiau, kaip rodo iki šiol buvusi tvarka, jie paprastai daro tai, ką rekomenduoja ICES.

Priminsime, kad gaudyti menkes rytinės Baltijos jūros dalyje yra draudžiama jau nuo 2020 m. sausio. Šie draudimai gerokai pakeitė žvejybos verslą Lietuvoje. Nemažos dalies žvejybos įmonių savininkai, kaip sakoma, "jau susivyniojo meškeres". Gaudyti menkių dauguma Lietuvos žvejų negalėjo, o kvotų žvejoti strimeles ir šprotus negavo.

Menkių populiacija Baltijos jūroje neatsikuria.

Menkių nykimo priežastys

Kyla klausimas, kodėl jau trejus metus iš eilės rytinėje Baltijos jūros dalyje draudžiant žvejoti menkes, jų populiacija vis tiek neatsikuria?

Iki šiol būdavo įvardijamos įvairiausios priežastys. Viena iš jų neva klimato kaita. Kylant vandens temperatūrai vandenyje mažėja deguonies ir tai blogina menkių nerštą, jų reprodukciją.

Mėgėjiškos žvejybos atstovai įžvelgia ir tokią priežastį – žvejams verslininkams pernelyg ilgai buvo leista gaudyti menkes žvejybos tralais, kurie išvagoja jūros dugną, o kartu ir menkių mailiaus mitybos vietas.

Bene pirmą kartą šiemet ICES įvardijo ir visiškai naują menkių populiacijos nykimo Baltijos jūroje priežastį. Menkėms kenkia metai iš metų vis didėjanti pilkųjų ruonių populiacija. Jau anksčiau žvejai tvirtino, kad ruoniai ypač kenkia žvejybai, nes apgraužia į stacionarius tinklus pakliuvusias žuvis.

ICES mokslininkai pilkuosius ruonius kaltina ne "brakonieriavimu", o tuo, kad jie platina bakterijas, kuriomis menkės užsikrečia ir nugaišta.

Dėl to lėtėja menkių augimas, jų sveikata blogėja, natūralus menkių mirtingumas didėja. Pateikiami duomenys, kad per 30 metų menkės Baltijoje sumažėjo per pusę. Pvz., 1990 m. būdavo sugaunamos iki 40 cm ilgio vidutinės menkės, o dabar jos yra 20 cm ir trumpesnės.

Žvejai kelia šurmulį

Dar kaip priežastis buvo nurodyta tai, kad pernelyg pažeista menkių mitybos aplinka.

Neva dirbtinio lašišų auginimo, taip pat žuvų miltų gamintojų verslo interesai lėmę, kad pernelyg daug leidžiama išgaudyti smulkiųjų žuvų kaip strimelės ir šprotai, kurias menkės ryja.

Dar viena priežastis, kad, šylant vandeniui, smulkiosios žuvys labiau pasitraukusios į Baltijos jūros šiaurinius vandenis, todėl rytinėje jos dalyje nelikę menkių maitinimosi vietų.

Tokie teiginiai apie menkių maitinimosi aplinkos pokyčius, ypač dėl pernelyg didelės šprotų ir strimelių žvejybos, nedera su tais veiksmais, kuriuos siūlo ICES.

Ji rekomendavo, kad 2023 m. centrinėje Baltijos jūros dalyje (25–32 pakvadračiai) bus galima sugauti 93 tūkst. tonų strimelių. Tai būtų maždaug 20 tūkst. tonų daugiau, nei buvo leidžiama 2022 m.

Kitų žuvų, išskyrus lašišų, draudimą visoje Baltijoje ir menkių draudimą rytinės Baltijos dalyje ICES rekomenduoja išlaikyti tokį pat, kaip ir 2022 m.

Draudimas, ypač menkių, vėl sukels protesto akcijas. Bruzdėjimas jau prasideda Lenkijoje, kurios žvejai yra patys aktyviausi. Dažnai protestai rengiami ir tam, kad toliau vykdant menkių žvejybos draudimą žvejai galėtų išsireikalauti bent kokių nors kompensacijų už draudžiamą menkių, o 2023 m. ir lašišų žvejybą.