- Evelina Zenkutė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje uostamiesčio ir visos Vakarų bei Šiaurės Lietuvos gyventojams atliekama elektroneuromiografija (ENMG). Tai efektyviausias būdas nustatyti nervų ir raumenų ligas. Dviejų pakopų tyrimas, susidedantis iš elektromiografijos ir elektroneurografijos, – itin preciziškas ir reikalauja daug gydytojo laiko bei patirties.
Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje uostamiesčio ir visos Vakarų bei Šiaurės Lietuvos gyventojams atliekama elektroneuromiografija (ENMG). Tai efektyviausias būdas nustatyti nervų ir raumenų ligas. Dviejų pakopų tyrimas, susidedantis iš elektromiografijos ir elektroneurografijos, – itin preciziškas ir reikalauja daug gydytojo laiko bei patirties.
Būdingi mišrūs pokyčiai
Respublikinės Klaipėdos ligoninės II neurologijos skyriaus vedėja, gydytoja neurologė Vaiva Strupinskienė pasakojo, kad neuroraumeninės ligos – tai didelė grupė ligų, kuriomis sergant pažeidžiami raumenys.
„Plačiąja prasme šiems negalavimams priskiriami pirminiai ir antriniai raumenų pažeidimai. Pirmai grupei priklauso ligos, kuriomis sergant vyrauja paties raumens pažaida be periferinio nervo pokyčio, – raumenų distrofija, įgimta ar įgyta miopatija“, – vardijo gydytoja neurologė.
Antrą grupę, kuri dar vadinama neurogeninėmis atrofijomis, sudaro negalavimai, kai raumenų silpnumas ir jų pokyčiai atsiranda sutrikus periferinei inervacijai, pažeidus periferinį motorinį neuroną ar nervą iki pat nervo-raumens jungties, vadinamosios sinapsės.
V.Strupinskienės teigimu, daugeliui ligų būdingi mišrūs pokyčiai, be to, jie gali pasireikšti kartu su centrinės nervų sistemos, tai yra galvos ar nugaros smegenų pažaida.
Atskira grupė – nervo-raumens jungties (sinapsės) ir jonų kanalų (kanalopatijos) ligos, kurioms priklauso miotoninės ligos bei periodiniai paralyžiai.
Tyrimas – jautrus ir preciziškas
Neuroraumenines ligas į vieną grupę jungia ir panašūs ištyrimo būdai – ir klinikiniai, ir paraklinikiniai.
Gydytoja neurologė pabrėžė, kad svarbiausias iš jų – ENMG, apimanti raumenų ir nervų bioelektrinių procesų tyrimų ir registracijos visumą.
„Tai plačioji šio termino reikšmė. Šio tyrimo metodai suskirstyti į elektromiografiją siaurąja prasme, kaip elektrinių procesų, vykstančių raumenyje, tyrimą ir registravimą ir elektroneurografiją, arba impulso plitimo nervų tyrimą, kurio metu tiriami ir registruojami procesai, vykstantys periferiniuose nervuose. Abu šie tyrimai papildo vienas kitą“, – kalbėjo V.Strupinskienė.
Anot jos, tai labai objektyvus ir jautrus tyrimo neuroraumeninių ligų diagnostikos metodas, be kurio neįmanoma diagnozuoti daugybės neurologinių susirgimų.
„Tyrimas – labai preciziškas ir tikslus, todėl pakitimai aptinkami subklinikinėse stadijose, paprastai kalbant – dar tada, kai simptomai vos juntami ar net nepasireiškę. Tiesa, tiek elektroneurografija, tiek elektromiografija yra gana skausmingas tyrimas. Dėl šios priežasties gydytojas, siunčiantis tyrimui, apsvarsto jo tikslingumą. Atliekant pirmąjį tyrimą, paviršiniai elektrodai uždedami tiesai ant odos ir nervas stimuliuojamas elektriniais impulsais. Atliekant antrąjį, naudojami ploni adatiniai elektrodai. Jie įduriami į raumenį“, – pasakojo gydytoja neurologė, pridurdama, kad šie tyrimai reikalauja itin didelio kruopštumo, žinių ir sukauptos patirties.
Nuolatos tobulina
Anatominės struktūros, kurios tiriamos atliekant ENMG, yra periferiniai nervai, skersaruožiai raumenys, nervų-raumenų jungtys. Tai glaudžiai tarpusavyje susijusios neuroraumeninio aparato dalys.
ENMG tyrimo duomenys nustato, kuri iš jų pažeista konkrečiu atveju, kitaip tariant, suteikia informacijos diferencijuojant tokias neurologines ligas kaip miopatijas, neuronopatijas, neuropatijas, nervo-raumens jungties ligas.
Pirmą kartą žmogui atlikta elektromiografija užfiksuota 1907 m. Kaip klinikinės diagnostiko metodas, jis pradėtas naudoti 1930–1940 m., tačiau itin populiarus tapo nuo 1970 m., kai buvo pagaminti kokybiški registruojamų signalų stiprintuvai. Impulso plitimas nervu pradėtas tirti 1948 m., o diagnostikoje taikyti 1958 m.
ENMG vystoma nuolat, ji buvo papildyta tokiais tyrimo metodais kaip vėlyvųjų atsakų registravimas, vienos skaidulos elektromiografija, makro elektromiografija, iššauktinių potencialų registravimas.
Respublikinės Klaipėdos ligoninės Neurologijos skyriuje ENMG atliekama nuo 2006 m.
Nustato platų ligų spektrą
V.Strupinskienė paaiškino, kad tyrimo metodo neurofiziologinis pagrindas – nervų ir raumenų membranose vykstančių bioelektrinių procesų registravimas.
„Elekromiografiją neurologas atlieka tada, kai įtariama pirminė raumens liga (simetriškas raumenų silpnumas, stebimas raumenų nykimas), pavyzdžiui, raumenų distrofija, miotonija, miopatija, polimiozitas. Šis tyrimas atliekamas ir diferencijuojant periferinio motoneurono ligas – periferinę neuropatiją, traumas, šaknelių pažeidimus ar įtariant priekinių nugaros smegenų ragų ląstelių pažeidimus. Elekromiografija gali suteikti papildomos informacijos esant „neramių kojų sindromui“, raumenų mėšlungiui. Minėto tyrimo negalima atlikti sergant sunkia kraujo liga ar tuo atveju, jei numatoma tiriamo raumens biopsija“, – vardijo pašnekovė.
Pasak jos, elektroneurografija atliekama tiriant pacientą su polineuropatija (daugybinių periferinių nervų pažeidimu). Tada nustatoma jos rūšis, išplitimas, sunkumo laipsnis ir stadija.
„Tyrimas reikalingas ir tada, kai norim nustatyti neuropatiją – nervo pažeidimą ir miopatiją – raumens pažeidimą, tiriant pacientus su trauminiais ir tuneliniais pažeidimais, nervinių šaknelių ar nugaros smegenų priekinių ragų pažeidimus“, – teigė gydytoja neurologė.
Anot jos, elektroneurografijos negalima atlikti, kai žmogus nešioja širdies stimuliatorių ar negali vykdyti paliepimų, nes procedūros metu pacientas turi įtempti raumenis, atlikti tam tikrus judesius.
Lemia diagnozę ir gydymo taktiką
ENMG – svarbus ir labai reikalingas tyrimas, nes besiskundžiantieji periferinės nervų sistemos ligomis sudaro beveik pusę visų į Neurologijos skyrių atvykstančių pacientų. Daliai jų, esant neaiškiai diagnozei, yra indikacijos jį atlikti.
ENMG atlieka pats neurologas, tyrimo metu spręsdamas apie jo apimtį ir tolimesnę eigą.
„Radiologiniai tyrimai suteikia informaciją apie anatomines nervų sistemos struktūras, o ENMG – apie jų funkcionavimą tyrimo atlikimo metu. Pavyzdžiui, išmatuojamas impulso sklidimo greitis konkrečiu tiriamu nervu. Pagal tai sprendžiama apie to nervo funkcinę būklę – kokios apimties yra nervo pažaida: tik jo apvalkalo mielino ar ji sudarančių skaidulų – aksono“, – pasakojo V.Strupinskienė.
Anot jos, nuo to priklauso visai skirtingų ligų diagnozavimas ir gydymo taktika.
ENMG reikalauja didelio kruopštumo, užima daug laiko, tiriant kai kurias retas neurologines ligas užtrunka daugiau nei valandą.
Kreipiasi ne tik klaipėdiečiai
„Kadangi arčiausiai ENMG kabinetas yra Kaune, į mūsų ligoninę kreipiasi pacientai iš visos Vakarų ir Šiaurės Lietuvos“, – kalbėjo gydytoja neurologė.
V.Strupinskienė sakė, kad didelę dalį pacientų sudaro traumatologų, plastikos chirurgų, neurochirurgų siunčiami žmonės. Jie tiriami dėl įtariamų nervų pažaidos, jos lokalizacijos, sprendžiant dėl indikacijų operaciniam gydymui.
„Vienas iš dažniausių tyrimų – dėl tunelinių neuropatijų, t. y., kai nervas užspaudžiamas tuneliuose, susiaurėjusiuose dėl įvairių priežasčių. Simptomai gali visai nesiskirti nuo vertebrogeninės klimės šaknelės pažaidos, todėl metų metus daug tokių pacientų gydosi „dėl stuburo“ ir niekaip nepasveiksta“, – sakė pašnekovė.
Pasak jos, atlikus elektroneurografiją, iš karta tampa aišku, kur yra šaknelės ar nervo pažaida, o radus tunelinę neuropatiją chirurginis gydymas labai efektyvus – iš karto po operacijos raumenys nustoja skaudėti, tirpti ar nykti. Be to, tyrimo metu nustatoma ligos stadija ir paaiškėja, ar dar galima gydyti konservatyviai, ar jau būtina operacija.
„Taip pat ENMG yra vienintelis tyrimas, diagnozuojant ir diferencijuojant polineuropatiją – daugybinę periferinių nervų pažaidą. Tai turi lemiamą reikšmę gydymui“, – teigė gydytoja neurologė.
ENMG yra svarbiausias tyrimas, nustatant, pavyzdžiui, motoneurono ligą, diferencijuojant ją nuo spinalinės ar kitos kilmės amiotrofijos. Tai irgi lemia tolimesnį gydymą ir prognozę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?4
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas2
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?2
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis9
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Metai po inauguracijos: Klaipėdos meras sudėliojo taškus24
Po inauguracijos praėjus lygiai metams, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neslepia, kad per pirmuosius metus einant šias pareigas buvo visko – daug nuveikta miesto ir miestiečių labui, tačiau kai kurių projektų dėl jų neracionalumo teko ats...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų16
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...
-
Kariškius uostamiestyje autobusais veš nemokamai12
Siūloma tarptautinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ konferencijos metu renginio dalyviams reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais važiuoti nemokamai. ...
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba5
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...