5. Rita Buivydaitė-Dailidėnė
Atvykusi dirbti į Klaipėdos kraštą Rita Buivydaitė-Dailidėnė pastebėjo, kad čia trūksta dermatologų, o daug problemų galima išspręsti tiesiog pacientus edukuojant. Taip gydytoja pradėjo pirmąją iniciatyvą – sergančiųjų akne mokymą. Pirmajame renginyje dalyvavo per 100 dalyvių. Po to gydytoja sugalvojo nėščiųjų edukaciją. Tuo metu ji pati laukėsi dukters ir žinojo, kaip jaunas mamas neramina įvairiausios odos problemos, todėl surengė paskaitas apie nėščiųjų ir naujagimių odos kitimus ir priežiūrą. Ketverius metus iš eilės gydytoja skaitė šią svarbią paskaitą. Vėliau bendraudama su alergologais bei imunologais ji suprato, koks svarbus tėvų ir mažų vaikų mokymas elgtis su oda, sergant atopiniu dermatitu. Šios paskaitos taip pat buvo aktyviai lankomos.
Be to, gydytoja yra viena iniciatorių ir dalyvių gyvos odos patikros dėl vėžio akcijų, rengiamų prie SG klinikos. Klaipėdos krašte iki tol tokių renginių nebuvo, nelengva buvo prikalbinti gydytojus dalyvauti šioje neatlyginamoje veikloje. Tokios patikros vyko penkerius metus iš eilės vieną gegužės sekmadienį. Jos vykdavo tiesiog gatvėje įrengtose palapinėse. Šių patikrų populiarumas buvo toks milžiniškas, kad eilę tekdavo stabdyti jau 9 val. ryto. Kaskart per patikros dieną būdavo apžiūrima per 300 žmonių. Gydytojos įsitikinimu, tokių patikrų populiarumas lems, jog jos nebus nutrauktos. Mat pacientų srautas nemažėja, jos yra be galo reikalingos.
Paaiškėjo, kad per penkerius metus pavyko pakonsultuoti daugybę į priėmimą pas gydytojus iki tol nesiryžusių atvykti pacientų. Akcijos metu pavyko nustatyti nemažai rimtų odos ligų. Vien pernai dviem pacientams diagnozuoti melanomos atvejai. Gydytoja tebebendrauja su viena šių pacienčių, išgyvenusių sėkmingą operaciją.
„Dažniausiai dauguma pacientų labai ramiai reaguoja net išgirdę piktos diagnozės – melanomos – pavadinimą. Kai kuriems jų atrodo, kad oda – tai nieko tokio, juk tai ne žarnynas, skrandis ar kepenys. Pastebėjome, kad visi tie dalykai, kuriuos nustatome patikrų metu, yra ne tie, kuriuos pacientai atėję mums rodo, mes juos pastebime ir nežinant pačiam žmogui. Todėl labai svarbu išnaudoti galimybę nemokamai pasitikrinti“, – ragino gydytoja R. Buivydaitė-Dailidėnė.
10. Augusta Petrušaitė
Augusta Petrušaitė yra Klaipėdos universiteto ligoninės Akušerijos centro vadovė, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos Klaipėdos krašto pirmininkė ir Lietuvos SAM Perinatologijos komiteto narė, dalyvavusi formuojant ir priimant sprendimus dėl tolesnės Lietuvos nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos politikos. Gydytoja yra Lietuvos studijų kokybės vertinimo centro studijų programų vertinimo ekspertė, ji dėsto ir padeda ruošti naujos kartos akušeres Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, puoselėja tarptautinį akušerių identitetą.
A. Petrušaitė įsitikinusi, kad dirbant ypatingame ligoninės padalinyje svarbiausia yra komandos susiklausymas. Gydytoja teigė, kad akušerių ginekologų draugija yra itin vieninga, jeigu viename Lietuvos krašte kažkas įvyksta, žiniomis dalijamasi, kad būtų gerai ir kitur. Tai – nauda ir medikams, ir pacientams. Bendraudami su ministerijos valdininkais draugijos nariai gali pakovoti už medikų bei pacientų teises. Darbas studijų vertinimo kokybės centro veikloje gydytojai A. Petrušaitei tapo viena įdomiausių veiklų po tiesioginio darbo. Tapusi tarptautinės ekspertų grupės nare ji ypač akcentavo akušerių identiteto stiprinimo Lietuvoje klausimus. Kai moteris laukiasi vaikelio, arčiausiai jos yra akušerė. Gydytojas turėtų įsijungti tik tada, kai pasireiškia patologija. Būtent taip yra Skandinavijos šalyse.
Gydytoja A. Petrušaitė yra ir Krizinio nėštumo centro savanorė. Daugelis ją vadina gydytoja iš pašaukimo, mat labiau nei kas kitas ji geba parinkti tinkamą žodį ir suteikti ramybės net jautriausiomis moterims akimirkomis.
„Jaučiu didžiulę prasmę dirbdama savo darbą. Prisimenu ir taikau sau mylimos mokytojos pasakymą: „Negaliu dirbti, jei nematau šio darbo prasmės.“ Man darbas su nėščiosiomis, ten, kur ateina gyvybė, yra be galo svarbus, ypač dabar, kai gimstamumas Lietuvoje drastiškai mažėja. Man svarbu prisijungti prie ligoninės pokyčio. Galbūt visuomenė jį ne taip ryškiai pastebi. Dirbdama čia nuo 2017-ųjų per pastaruosius porą metų darbo su nauja komanda Moters ir vaiko klinikoje juos labai ryškiai matau. Labiau atsigręžiame į pacientes, į šeimas, į psichoemocinę jų gerovę. Gimdant reikia ne tiek medicinos, kiek palaikymo“, – kalbėjo gydytoja A. Petrušaitė.
Dienraštis „Klaipėda“ dėkoja garbės mecenatui „Mūsų laikas“, pagrindiniams rėmėjams: „Bastionų namai“, „Vlantana“, „Aldasta“, „Atostogų parkas“, „Bega“, rėmėjams: „Parsekas“, „KN Energies“, „Švyturys Go nealkoholinis“, „Klaipėdos Holivudas“, partneriams: Klaipėdos uostas, „Vaidenta“, „Nefrida“, „DFDS“, „Memelio miestas“, „Biofarmacija“, „Clinicus“, „VMG“, „Lotagma“, Vakarų Lietuvos krematoriumas.
