Medžiai: „kirsti negalima saugoti“

Deramai neinformuoja žmonių

Artūras Šulcas, vicemeras:

– Mūsų pagrindiniai "plaučiai" ir yra jūra bei miškai. Tai – didžiausia mūsų turima gamtinė vertybė. Tiek Smiltynės, tiek Girulių-Melnragės miškams dėl geležinkelio bei uosto plėtros kyla grėsmė nuolat. Ir mane stebina, kai kaunamasi dėl vieno kito pjaunamo medžio mieste, bet nesikaunama dėl kertamų miškų. Viename hektare miško sutelpa tiek medžių, kiek mes visame mieste iškertame per kelerius metus. Todėl, kai kalbame apie 400 ha miško iškirtimą, keliasdešimties ar kelių šimtų medžių pašalinimas ir naujų pasodinimas miesto teritorijoje neatrodo grėsmingai. Nesakau, kad prieš medžių kirtimą mieste protestuojančių žmonių pretenzijos yra nepagrįstos. Manyčiau, pagrindinis dalykas yra informacijos stoka. Žmonės patys nesidomi, kaip sudarytas šitas pasaulis, o ir valstybinės institucijos neretai šykšti informacijos. Galiojantys įstatymai požemines komunikacijas turinčioms įmonėms – dujotiekio, elektros, vandentiekio bendrovėms, leidžia šalinti medžius, kurie yra pasodinti ar savaime išdygę ant trasų ar greta jų, nes tai kelia grėsmę visam miesto funkcionavimui. Tačiau neretai tos įmonės deramai gyventojų neinformuoja. Dar vienas momentas, kad mūsų mentalitetas lietuviškas, ir mes prie medžių esame prisirišę. Mieste medis tampa stabu. Ir mažai kam svarbu, kad tas medis auga ant komunikacijų, jau nekalbu apie tai, kad jo šaknys iškilnoja šaligatvius. Pavyzdys – Danės gatvė, kurios šaligatviais nebeįmanoma eiti. Todėl manau, kad turi būti viešumas, turi vykti diskusija, tačiau visos visuomenės interesas turi būti aukščiau kai kurių asmenų norų ir "meilių". Matyti kertamą medį skaudu, bet skaudės dar labiau, jei dėl sutrešusio medžio žus vaikas ar bus suniokotas automobilis. Mieste medžių auginimas yra kiek kitoks nei miške. Esu už atsakingą elgesį su aplinka.

Naikiname patys save

Dionyzas Varkalis, visuomenininkas

– Ne paslaptis, Klaipėda yra užteršta, kaip ir Kaunas bei kiti didesni Lietuvos miestai. Automobilių išmetamųjų dujų smulkios dalelės, kurios sukelia vėžį, paprastai prilimpa prie lapų ir ore jų lieka mažiau. Medžiai sulaiko teršalus. O juk miesto centre tarša iš įmonių ir mašinų yra didžiulė. Štai, pavyzdžiui, I.Kanto gatvėje senuosius medžius švariai "nušlavė" ir pasodino naujus, bet jie plačiai lapoti pradės tik po trejų penkerių metų. Aš nesu kategoriškai prieš medžių kirtimą. Mano daugiabučio kieme, Baltijos prospekte, per audrą irgi du medžius išvertė. Suprantu, kad reikia pjauti supuvusius, nusenusius medžius, kad jie nekeltų pavojaus, bet nebūtina sunaikinti visos gatvės medžių. Reikia pakeisti tik tuos, kurie yra pavojingi. Ir keisti palaipsniui, bet ne iš karto "nušluoti" ir visas gatves paversti tyrlaukiu. Nepalikime miesto kaip kulno. O tada jau nebeturėsime, kuo kvėpuoti, nes medžiai juk yra mūsų plaučiai, mūsų gyvenimas. O dabar ne tik mieste, bet ir miške medžius kerta, nežiūrėdami, kokio jie amžiaus – šimto ar penkiolikos metų. Kartais man atrodo, kad čia labai painiai susipynę kažkokie verslo reikalai. Juk tuos medžius, kuriuos atsodina mieste, perka iš užsienio. Didžioji dalis jų neprigyja, tenka atsodinti vėl. Kodėl ne vietinius medžius sodina, o atvežtinius? Kodėl viską reikia pirkti iš užsienio? Ką, jie ten stebuklus daro? Juk galime sodinti lietuviškus medžius, gal geriau Lietuvoje tuos pinigus palikime. Aš dar daug keistų dalykų matau. Kur ta mediena dingsta? Kas ją išsiveža? Kur čia ta mįslė? Ar čia nėra korupcijos? Keiskime pasenusius medžius naujais, bet darykime viską protingai ir nepiktinkime žmonių. Nes medžiai sulaiko teršalus, ne veltui juos sodina palei magistrales, kad tas dulkes surinktų ir mūsų nenuodytų.