Kvartalui tvarkyti – 150 milijonų litų

Vienam uostamiesčio kvartalui, esančiam tarp Kauno ir Bangų gatvių bei Šilutės plento ir Taikos prospekto, kompleksiškai sutvarkyti bus skirta apie 150 mln. litų. Tačiau šie pinigai netaps tiesiogine parama daugiabučius namus besirenovuojantiems gyventojams.

2007–2013 m. ES lėšų programavimo laikotarpiu didelis dėmesys ir gausios lėšos buvo skirtos sutvarkyti regionų centrus, kitaip tariant, pagrindinius mažesniųjų savivaldybių miestus.

„Tačiau Vyriausybė pajautė, kad didieji miestai liko nuskriausti. Todėl Vidaus reikalų ministerija mums atsiuntė gaires ir patys turėjome sukurti kriterijus, pagal kuriuos teks atrinkti kvartalus, kuriems 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu atiteks investicijos“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas.

Kriterijai, kuriais vadovaujantis buvo atrinkti kompleksiškai tvarkytini kvartalai, yra labai įvairūs, problemos išnagrinėtos įvairiais pjūviais – nuo nusikalstamumo lygio ir demografinės situacijos iki pastatų susidėvėjimo lygio.

„Pagal šiuos kriterijus nusprendėme, jog labiausiai tvarkytinas kvartalas yra tarp Kauno ir Bangų gatvių. Jis Klaipėdoje pastatytas pats pirmas, todėl ir nusidėvėjimo lygis labai aukštas. Be to, gyventojai sensta, visuomeninės infrastruktūros būklė vis prastesnė. Dar viena priežastis – kvartale yra tokių objektų kaip griūvanti Futbolo mokykla, apleista 2-oji vandenvietė“, – teigė R.Zulcas.

Jo žodžiais, visuomeniniams objektams reikia įpūsti dvasios, kad atsirastų naujos veiklos.

„Todėl ir kalbama apie kompleksinį kvartalo atnaujinimą – ne tik kiemų asfaltavimą ar vaikų žaidimų aikštelių įrengimą, bet ir sukūrimą veiklos, kuri galėtų paskatinti ir jaunus, ir pagyvenusius žmones aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime“, – tvirtino departamento direktorius.

Šiame kvartale gyvenantys klaipėdiečiai tikėjosi, jog nemaža dalis ES skirtų lėšų atiteks ir daugiabučių namų renovacijai, todėl jie dabar atmeta pasiūlymus modernizuoti savo namus.

„Gairėse, pagal kurias turi būti skirstomi pinigai, daugiabučių namų renovacijos nenumatyta. Bet mes galime sukurti motyvacinę sistemą, pavyzdžiui, sutvarkyti renovuoto daugiabučio namo gyvenamąją aplinką. Juk tai taip pat yra investicija“, – pabrėžė R.Zulcas.

Todėl jis gyventojams patarė palaukti aiškesnės tvarkos, tačiau renovacijai pradėti rengtis, domėtis jos kaina.