Kuo baigsis savavališko daugiabučių sienų ardymo manija?

Klaipėdos daugiabučių namų gyventojai keičia savo būstus griaudami ir pagrindines pastatų konstrukcijas. Dauguma žmonių butų rekonstrukcijai jokių projektų neužsako ir oficialių leidimų neturi. Esą projektuotojų įkainiai nepamatuotai dideli, todėl gyventojai sienas ardo savo nuožiūra, tuo neretai sukeldami pavojų ir sau, ir kaimynams.

Bijo, kad sugrius

Klaipėdietė Vida jau 27 metus gyvena Vyturio g. 2 name – nuo tada, kai tik buvo pastatytas šis daugiabutis. Moteris tikino, kad nuo pat įsikūrimo jos namas ardomas iš vidaus.

"Sienas griauna ir tie, kurie turėjo leidimus, bet dauguma jų ardo savavališkai. Stuksenimai, kalimai, gręžimai nesiliauja visus tuos metus. Ir per langą matau, kaip statybines šiukšles išveža sunkvežimiais", – pasakojo klaipėdietė.

Pasak jos, kaimynai savo butuose daro visokias nišas, jungia holus su virtuve, balkonus su kambariais. Moters įsitikinimu, procesas –  nevaldomas.

"Esu girdėjusi tik vieną atvejį, kai kartą tokia griovėja buvo priversta statyti sutvirtinimus. O kas galėtų patikrinti mūsų daugiabutį, ar jis vieną dieną nesubyrės kaip kortų namelis, nes, jei kas nutiks, kaltų tikrai neberasime", – nuogąstavo Vida.

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus atstovai patvirtino, jog buvo atvejų, kai viršutinių aukštų gyventojų butuose po remontų pas žemiau gyvenančius kaimynus įtrūko ar deformavosi sienos, durys sukrypo ir nebeužsidarė.

Taip esą dažnai nutinka, kai būna išgriaunama laikančioji siena, todėl šiek tiek įlinksta perdanga tarp aukštų ir atsiranda įtrūkimai bei deformacijos.

Savivaldybėje nekonsultuoja

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus teigimu, gyventojų noras kažką pertvarkyti jiems priklausančiuose butuose yra jų privatus reikalas.

"Konsultacijos dėl tokių pertvarkų gyventojams kainuoja, jas gali suteikti projektuotojai. Savivaldybė neįpareigota nemokamai konsultuoti visus privačius asmenis, kurie nori pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Todėl gyventojas, abejodamas, reikia ar nereikia pertvarkymo darbams leidimo, turi kreiptis į projektuotojus, kurie jį pakonsultuos", – aiškino G.Pocius.

Kitaip tariant, gyventojai turi pasiimti savo buto kadastro duomenų bylą ir kreiptis į specialistus, tai yra – projektuotojus, kurie suteiks konsultaciją. Jie esą ir paaiškins, galima ar negalima griauti, reikia ar nereikia projekto, būtinas ar nebūtinas statybų leidimas.

Tiria skundus

G.Pocius patvirtino, kad į jo vadovaujamą Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrių dėl leidimo pertvarkyti būsto vidines konstrukcijas daugiabutyje kreipiasi labai daug žmonių. Leidimai esą išduodami visiems, kurių projektai parengti tinkamai.

Leidimo išdavimas kainuoja. Jeigu jis reikalingas kapitaliniam remontui, rinkliavos dydis siekia 100 litų.

Yra nemažai atvejų, kai žmonės, išsigandę sudėtingo biurokratinio kelio, nusprendžia pertvarką bute atlikti be jokių leidimų ir konsultacijų.

"Tokie savavališki veiksmai, žinoma, įmanomi, bet tik kol mus pasieks skundas ar kils kokios nors nepageidaujamos pasekmės. Tada ateis specialistai ir viską išsiaiškins", – tikino G.Pocius.

Ar gyventojas įsileis tokius tikrintojus į savo būstą, esą priklauso nuo jo požiūrio į problemą.

"Pagal Konstituciją žmogaus privati erdvė yra šventa, tačiau įstatymai nustato atitinkamų institucijų, specialistų ar pareigūnų teisę įeiti į butą. Todėl mūsų savivaldybės darbuotojai, atliekantys statinių naudojimo priežiūrą, turi teisę įeiti, bet, aišku, tai priklauso ir nuo savininko valios", – sakė G.Pocius.