KUL vadovas A. Šimaitis: pokyčiai ligoninėje jau dabar akivaizdūs

– Pradėjęs vadovauti radote nekokį finansinį palikimą. Kokia situacija dabar?

– 2023 m. rugsėjo gale finansinis deficitas buvo 10,9 mln. eurų. Preliminariais duomenimis, metinis deficitas sieks 12,3 mln. eurų.

– Daugelį ši situacija glumina ir kelia pagrįstus klausimus, iš kur galėjo susidaryti toks deficitas?

– Iki sujungimo visos trys įstaigos dirbo arba pelningai, arba turėjo nulinį balansą.

Tačiau vos sujungus drastiškai ėmė augti skolos. Kiekvieno mėnesio deficitas vidutiniškai siekė 1,2 mln. eurų. Žiniasklaida plačiai nušvietė faktą, kad, pasak 2022 m. veiklos audito išvadų, Klaipėdos savivaldybė, kaip dalininkė, galimai neteisėtai, pritarė buvusios Klaipėdos universitetinės ligoninės darbuotojų algų pakėlimui.

Kiekvieną 2023 m. mėnesį tai Klaipėdos universiteto ligoninei kainavo 666 tūkst. eurų. Kitą skolos dalį – 534 tūkst. eurų – sudarė po sujungimo drastiškai išaugusios išlaidos. Priežastys, dėl kurių taip staigiai išaugo išlaidos, kol kas nėra aiškios. Tikiuosi, kad į šį klausimą atsakys ligoninėje prasidėjęs detalus finansinis 2023 m. auditas.

– Šią situaciją esate vaizdžiai pavadinęs „laisvuoju kritimu“, nes buvusioji laikinoji įstaigos vadovybė net nebandė jos suvaldyti. Kaip sekasi jūsų komandai?

– Esame labai susitelkę, ėmėmės daugybės veiksmų ir priemonių. Pirmasis mūsų tikslas – padėtį stabilizuoti, kad kritimas baigtųsi. Galiu pasakyti tik tiek, kad nėra vieno recepto ar vienos priemonės, kurios užtektų deficitui sumažinti.

Jau žengėme pirmuosius žingnius dėl išlaidų optimizavimo. Sustabdėme visus nebūtinus pirkimus. Kiekvienam iš skyrių bei departamentų rekomendavome galimų išlaidų sumą, kad būtų aiški atskaitomybė ir pastovus išlaidų monitoravimas.

Ėmėmės atlyginimų optimizavimo, kurio metu visiems darbuotojams peržiūrėjome priedų bei viršetatinių krūvių pagrįstumą. Taip pat iš naujo vertiname visas ligoninei nenaudingas sutartis.

Netikėtų resursų atradome atlikę detalią inventorizaciją. 2022 m. trijų ligoninių veiklos audito išvadose buvo teigiama, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje inventorizacija buvo atliekama netinkamai. Inventorizavę turtą realiai, o ne formaliai, radome gana daug neseniai įsigytos aparatūros – monitorių, rentgeno prietaisų, neinvazinės ventiliacijos aparatų ir kitko, kuri nebuvo naudojama pacientų labui. Nemažą tos aparatūros dalį jau įdarbinome arba įdarbinsime artimiausiu metu.

– Ar vien išlaidų optimizavimo užteks?

– Tikrai to neužteks. Visų pirma, turime išplėsti teikiamų paslaugų spektrą, kuris dėl specialistų stygiaus buvo sumažėjęs. Lygiagrečiai reikia investuoti ir į naujas tiek gydymo, tiek procesų efektyvinimo sritis.

Per 2023 m. Klaipėdos universiteto ligoninė neįsisavino apie 6 mln. eurų lėšų už ambulatorines paslaugas: konsultacijas, dienos chirurgijos, dienos stacionaro bei stebėjimo paslaugas. Tai reiškia, kad turime didelį rezervą mažinti eiles ir pagerinti pacientų aptarnavimo kokybę, tuo pačiu gerinant ir ligoninės finansinę padėtį.

Nuo sausio pradžios tarėmės su visais skyriais ir departamentais, kokiu būdu tai būtų galima padaryti. Iki šiol Klaipėdos universiteto ligoninė per daug dažnai pacientų problemas sprendė hospitalizacijos būdu. Turime tai pakeisti ir suformuoti naują darbo ir paslaugų modelį, kai teiksime gerokai daugiau ambulatorinių paslaugų.

Tai sutampa su Sveikatos apsaugos ministerijos vykdoma politika bei su visomis pasaulinėmis tendencijomis. Jau turime pirmuosius rezulatus. Nuo vasario Kardiologijos klinikos gydytojai pradėjo vykdyti Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą. Artimiausiu metu KUL krūties ligų specialistai drauge su radiologais padidins krūties vėžio profilaktikos programos apimtis. Mažiausiai du kartus augs atliekamų mamografijų skaičius.

Akušerijos-ginekologijos klinikoje pradėjo veikti nėštumo patologijos dienos stacionaras. Plečiamos ambulatorinės paslaugos būsimoms mamoms ir ką tik pagimdžiusioms moterims, tai apims stėbėjimo paslaugas ir konsultacijas žindymo bei kūdikių maitinimo klausimais. Tai naujos paslaugos Klaipėdos universiteto ligoninėje. Labai džiaugiamės, kad šias paslaugas nuo 2023 m. gruodžio pradėjo teikti viena geriausių žindymo ir kūdikių maitinimo specialisčių Lietuvoje, gydytoja Barbora Jarašūnė.

Nuo sausio Pulmonologijos skyriaus vedėjos pareigas pradėjo eiti gydytoja Violeta Palaimienė, kuri pradėjo ne vieną naujovę ligoninėje. Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai vystėsi ir toliau vystosi intervercinės pulmonologijos procedūros, pakeisdamos chirurgines intervencijas. Džiaugiamės, kad gydytoja V. Palaimienė praeitą savaitę tokiu būdu atliko transbronchinę biopsiją. Panašias procedūras žadame plėtoti toliau. Taip pat artimiausiu metu plėsis plaučių ligomis sergantiems pacientams teikiamų ambulatorinių konsultacijų apimtys. Baigiamas atnaujinti miego tyrimų centras, lyderystės šioje srityje ėmėsi gydytoja Viktorija Platonovienė.

Plečiame ir stipriname Skausmo centro veiklą. Prie šias paslaugas teikiančio gydytojo Aleksandro Dmitrijevo prisijungė gydytojas anesteziologas Andrius Bubliauskas.

– Iš jūsų pasakojimo susidaro įspūdis, kad buvusi medikų stygiaus problema jau nebėra tokia aktuali. Klaipėdos universiteto ligoninė tampa patraukliu darbdaviu?

– Susidomėjimas darbu mūsų ligoninėje yra didelis. Nuo 2023 m. rugsėjo įdarbinome 30 naujų specialistų. Visi jie jauni, bet jau patyrę, tikintys KUL ateitimi. Gerokai sustiprėjo ortopedų-traumatologų komanda. Rudenį iš Plungės atvyko Neringa Guigaitė, iš Kauno Linas Zeniauskas, Kazimieras Grigaitis, Karolis Jurgelaitis, Kęstutis Subačius. Jų dėka gerokai padidinome taip reikalingų pacientams ortopedinių operacijų skaičių, trumpėja operacijų laukiančių pacientų eilė. Artimiausiu metu dėka naujai įdarbintų gydytojų Justinos Daveckaitės ir Justo Biručio turėtų išaugti endoskopinių procedūrų apimtys. Sustiprėjo intervencinės radiologijos tarnyba: prie daug metų ligoninėje dirbančio Algimanto Šimkaičio prisijungė vilnietis intervencinės radiologijos ekspertas Audrius Širvinskas, kuris dalį laiko dirbs Klaipėdoje.

Pastaruoju metu pavyko ne tik stabilizuoti, bet ir plėsti radiologijos tarnybą. Per pastaruosius kelis mėnesius įdarbinome septynis radiologus, dauguma jų dirba nuotolinu būdu iš įvairių Lietuvos miestų, o gydytojas Giedrius Kviecinskas perėjo iš kitos įstaigos ir pas mus dirba įprastiniu būdu.

Įdarbinus dvi gydytojas akušeres-ginekologes – Gretą Vilkę ir Emiliją Bogužienę – augs ne tik konsultacijų skaičius, bet ir gerės paslaugos moterims, turinčioms ginekologinių problemų.

Akušerijos-ginekologijos klinikai nuo sausio vadovauti pradėjo iš Norvegijos grįžęs prof. dr. Linas Rovas.

Gerokai sustiprėjo onkologų komanda. Iš Airijos po emigracijos grįžus dr. Dariui Norkui, įsidarbinus gydytojui Tadui Stankevičiui bei po motinystės atostogų grįžus gydytojai Jurgai Remeikienei šiuo metu turime pilnai sukomplektuotą onkologų-radioterapeutų komandą. Tai labai gera žinia onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams.

Labai džiaugiuosi, kad Klaipėdos universiteto ligoninės skubios pagalbos tarnybai vadovauti ir vystyti jos strategiją pradėjo jaunas, bet jau daug klinikinės ir vadybinės patirties turintis gydytojas Marius Ellikas.

Mūsų finansinės stabilizavimo programos ir kasdieninio sunkaus darbo esmė – kuo aukščiausio lygio, sklandžiai ir profesionaliai teikiamos paslaugos.

– Skubios pagalbos tarnyba ypatingai svarbi kiekvienoje įstaigoje, tai lyg ligoninės šerdis. Kokius pokyčius esate numatę šioje srityje?

– Šiuo metu optimizuojame ligoninėje veikiančių atskirų priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių darbą. Turime du didelius skubios pagalbos skyrius, kurie dirba visiškai atskirai. Nė vienas iš jų neatitinka tokiems skyriams keliamų šiuolaikinių standartų. Planuojame, kad nuo liepos 1 d. turėsime vieną skubios pagalbos skyrių, kuriame Klaipėdos ir visos Vakarų Lietuvos pacientai gaus geresnes ir kokybiškesnes paslaugas. Lygiagrečiai sparčiai vystome naujo, pasaulinius standartus atitinkančio skyriaus projektą. Jam vystyti žadame pasitelkti tarptautinius ekspertus. Tikimės, kad per trejus–ketverius metus atsiras naujas Klaipėdos universiteto ligoninės Skubios pagalbos skyrius, tenkinantis visus tiek pacientų, tiek juose dirbančių medikų lūkesčius. Šiame skyriuje taip pat įdarbinome daug naujų specialistų, tačiau jų dar trūksta, todėl kviečiame prisijungti prie dinamiškos komandos, kuriančios naują skubios pagalbos teikimo Vakarų Lietuvoje viziją.

Džiaugiuosi sėkmingu bendradarbiavimu su Sveikatos apsaugos ministerijos komanda, kuri projekto vystymo pradžiai bei informacinių technologijų plėtrai atrado mums taip reikalingų lėšų.

– Daugelis vis dar linkę manyti, kad gerai gydymo įstaigai pakanka gerų gydytojų ir kompetentingų slaugytojų. Tačiau turbūt to negana, kad įstaiga veiktų sklandžiai ir pelningai?

– Iš tiesų įstaigai labai svarbu ne tik veikti, bet veikti efektyviai. Mūsų ligoninėje veiklą būtina efektyvinti. Artimiausiu metu planuojame vadybos bei administracinių procesų optimizavimo procesą. Lietuvoje apie šį svarbų sveikatos apsaugos paslaugų teikimo aspektą nebuvo kalbama ir nebuvo sistemingo jo vystymo. Šiuo metu kuriame vadybininkų-administratorių tinklą. Kiekvienoje iš naujai sukurti planuojamų septyniolikoje klinikų dirbs vadybininkas-administratorius. Jo dėka sumažinsime administracinio-vadybinio darbo krūvį gydytojams ir klinikų vadovams. Gydytojai galės daugiau laiko skirti klinikiniam ir moksliniam darbui. Laimės pacientai, nes gerės medicininių paslaugų kokybė ir mažės eilės. Klinikų vadybininkų-administratorių vienas pagrindinių uždavinių – paciento kelionę ligoninėje padaryti kuo efektyvesnę. Vadybininkų-administratorių veiklą koordinuos prieš savaitę mūsų ligoninėje darbą pradėjusi Indrė Puzneckytė, analogišką darbą dirbusi privačiame medicinos sektoriuje.

Šiuo metu vyksta operacinių valdysenos projektas, kurio tikslas yra kuo geriau ir efektyviau išnaudoti operacinių potencialą bei gerinti darbo efektyvimą. Pasitelkėme lietuvių, gyvenančių Anglijoje, tarptautinę patirtį – projektą globoja dr. Rytis Kalinauskas, dirbantis Vakarų Hertfordšyro ligoninės direktoriumi strategijai. Pirmieji operacinių veiklos rezultatai parodė, kad yra nemažai rezervų išnaudoti operacinių laiką efektyviau. Operacinė yra pati brangiausia ligoninės struktūra, todėl jos veiklos optmizavimas visų pirma yra labai svarbus pacientams, kad jiems laiku ir greičiau būtų suteikta paslauga, trumpėtų eilės operacijoms. Ligoninei operacinių veiklos optizavimas atneštų didelę finansinę pridėtinę vertę, nes būtų ne tik geriau išnaudojami finansiniai resursai, bet ir generuojama daugiau lėšų.

Iš tiesų visus ligoninėje vykstančius procesus, kuriuos su komanda, su ligoninėje ne vienerius metus dirbančiais ir naujai čia atvykstančiais bei savo profesinę ateitį su KUL siejančiais specialistais esame pradėję, sunku net išvardinti. O kur dar informacinių technologijų, mokslo vystymo kryptys, administracinių procesų tobulinimas.

– Ar galėtumėte pasakyti, kokia šių didžiulių pastangų esmė?

– Mūsų finansinės stabilizavimo programos ir kasdieninio sunkaus darbo esmė – kuo aukščiausio lygio, sklandžiai ir profesionaliai teikiamos paslaugos. Atsisukame į pacientą ir visus Vakarų Lietuvos žmones. Tampame atvira ir skaidria institucija, kuri, mano manymu, yra ne tik Vakarų Lietuvos, bet ir visos Lietuvos turtas. Kuriame tokią organizacinę ir bendravimo kultūrą, kai visi darbuotojai, dirbantys ligoninėje, pradedant durinininku baigiant generaliniu direktoriumi, tampame partneriais, siekiančiais vieno tikslo.

Mums visiems nuo šiol yra svarbu, kad paciento kelionė KUL būtų kuo sklandesnė, kad jis čia jaustųsi kuo jaukiau, kad patirtų mažiau nerimo, kad visi jam rūpimi klausiami būtų atsakyti. Mūsų partneriu gydymo ir paslaugų teikimo procese taip pat tampa ir kiekvienas pacientas. Pirmieji Lietuvoje kuriame Pacientų gerovės tarnybą, kurioje neseniai pradėjo dirbti Lina Baltrimienė. Naujai puoselėjama organizacinė kultūra, pagerėjęs psichologinis klimatas turėtų tapti pagrindine priemone, kuri padės dar labiau atskleisti mūsų nuostabaus, profesionalaus ir pacientui atsidavusio kolektyvo potencialą.

Ir slaugytojos, kurioms esu dėkingas už vystomus projektus, kasdien atliekamus didžiulus darbus, be kurių ligoninė negalėtų funkcionuoti, ir gydytojai bei visi kiti ligoninės darbuotojai naujai kuriamoje organizacinėje kultūroje turi pasijausti proceso šeimininkais. Partnerystė su pacientais, Vakarų Lietuvos šeimos gydytojais ir kitais specialistais, ligoninės darbuotojų įgalinimas bus impulsas, skatinantis kuti naują ir šviesią Klaipėdos universiteto ligoninės ateitį.