Kretingiškės istorija – įkvėpimas kiekvienam: baigusi mokslus, pasuko į kariuomenę

Aktyvumu Irma pasižymi ne tik visuomeninėje veikloje, bet ir universitete. Šiuo metu ji yra Klaipėdos universiteto studentų sąjungos Prezidentė.

Studijuoja dviejuose universitetuose

Kretingiškė Irma, kaip ir daugelis studentų, šiandien džiaugiasi pasibaigusia egzaminų sesija universitete ir prasidedančiomis vasaros atostogomis.

Tiesa, mergina gali pasigirti studijomis dviejuose Lietuvos universitetuose: Irma Vilniaus universitete studijuoja teisę, o Klaipėdos universitete – radiologiją.

Kariuomenėje mokomės dalykų, kurie naudingi kiekvienam žmogui.

Prieš dvejus metus, kai rinkosi studijas, Irma svarstė, ar išpildyti vaikystės svajonę ir išvažiuoti gyventi į Vilnių bei studijuoti teisę, ar likti Klaipėdoje, mieste, kurį labai myli ir rinktis perspektyvias radiologijos studijas.

„Pagalvojau, kad jei liksiu Klaipėdoje, tai šeima arčiau, čia namai. Aš ir šiaip labai myliu Klaipėdą. Galvoju, pamėginsiu Klaipėdoje studijuoti, o jeigu dar kada nors norėsiu studijuoti Vilniaus universitete, tai įstosiu“, – atviravo pašnekovė.

Tada Irma pasirinko radiologijos studijas Klaipėdoje, kurios suviliojo jaunąją pašnekovę savo perspektyvomis ir vis didėjančiu radiologijos specialistų poreikiu.

Irma Vilutytė / Asmeninio archyvo nuotr.

Mergina nuo pat paauglystės pasižymėjo aktyvumu ir turėjo daugybę veiklų įvairiose organizacijose, todėl kaip pati teigia, išmoko pakankamai gerai planuoti savo laiką. Viską apsvarsčiusi, nusprendė pabandyti suderinti studijas Vilniuje ir Klaipėdoje skirtinguose universitetuose.

„Teisė buvo mano vaikystės svajonė ir į teisę žiūriu kaip į profesiją, kuri reikalauja labai ilgo, kelių metų indėlio, kad galėtum kažką pasiekti, o radiologija yra labai įdomi specialybė ir suteikia gerą gyvenimo garantą, nes šiandien vis labiau trūksta šios specialybės atstovų. Tai apgalvojus pasirinkau radiologiją, o po metų nusprendžiau realizuoti ir savo vaikystės svajonę: teisę“, – aiškino Irma.

Šiais metais Irma Vilniaus universitete baigė pirmą kursą, o Klaipėdos – antrą, todėl dar nėra nusprendusi, ką veiks po studijų, bet tikina, kad iš Lietuvos išvykti visam laikui neketina. Ją labiau vilioja galimybė pažinti kitų šalių kultūrą, kelis metus studijuoti įvairiuose užsienio universitetuose ir sukauptą patirtį parsivežti į Lietuvą.

Irma juokiasi, kad jeigu galėtų atsukti laiką atgal, tikrai nieko nekeistų, o darytų viską taip pat. Pirmiausia rinktųsi studijas Klaipėdoje, o tada stotų į Vilniaus universitetą.

Siekia aukštojo mokslo kokybės

Prieš pusę metų Irma tapo Klaipėdos universiteto studentų sąjungos Prezidente ir kartu su savo komanda siekia aukštojo mokslo kokybės.

Mergina neslepia, kad žmonės dažniausiai tikisi, jog studentų sąjunga organizuoja renginius, įvairias iniciatyvas, tačiau jų pagrindinis tikslas užtikrinti studentams kokybišką aukštąjį išsilavinimą.

„Jeigu pasižiūrėtume į tvarkaraščius, kokius Klaipėdos universiteto studentų sąjunga turėjo, tai daugiausiai į juos įeina visokie posėdžiai su universiteto senatu, taryba, įvairiomis konkursų ar kokybės komisijomis. Klaipėdos universiteto studentų sąjunga atsakinga už tokias mažiau matomas veiklas“, – teigia pašnekovė.

Irma Vilutytė / Asmeninio archyvo nuotr.

Pagrindinė užduotis, kurią dabar bando išspręsti Klaipėdos universiteto studentų sąjungos nariai yra siekis užtikrinti studentams nemokamas teisininko konsultacijas, kurių metu studentams būtų atsakoma į įvairius klausimus susijusius su studijomis.

Pasak Irmos, teisinių konsultacijų studentams labiausiai reikia studijų pradžioje, kai reikia sumokėti įmokas dėl studijų, iškyla įvairių klausimų apie studijų paskolas.

„Ne visi studentai žino, kaip ten viskas susidėlioja, kokių dokumentų reikia, todėl kad studentas jaustųsi užtikrintas dėl savo priimamų sprendimų, reikalingos teisininko konsultacijos“, – tvirtino Irma.

Kariuomenė ne tik vaikinams

Irma gali pasigirti aktyvia visuomenine veikla. Mergina nuo keturiolikos metų priklausė Lietuvos Šaulių sąjungai, vėliau tarnavo Krašto apsaugos savanorių pajėgose, o dabar dalyvauja jaunųjų karininkų vadų mokymuose. 

Prie Lietuvos Šaulių sajungos gretų Irma prisijungė būdama keturiolikos metų. Iki tol mergina veiklų trūkumu nesiskundė, savanoriavo įvairiose organizacijose, dienos centruose, tačiau norėjo didesnio ritmo ir disciplinos gyvenime.

„Pasižiūrėjau kokios dar organizacijos, sąjungos veikia mano mieste, Kretingoje, ir savivaldybės puslapyje buvo Lietuvos Šaulių sąjunga“, – teigia Irma.

Irma Vilutytė / Asmeninio archyvo nuotr.

Tiesa, prisijungti į Lietuvos Šaulių sąjungos gretas mergina ryžosi tik iš antro karto. Nuėjusi į pirmą susitikimą su Lietuvos Šaulių sąjungos nariais ir pamačiusi, kiek daug ten yra vaikinų, mergina nedrįso prisijungti.

„Nuėjusi į antrą susitikimą, išdrįsau prisijungti. Patiko, pripratau, atradau draugų, kurie mane tiesiog mokė, ką reikia žinoti, ką reikia daryti ir padėjo tobulėti, taip ten ir likau“, – kalbėjo pašnekovė.

Dvyliktoje klasėje Irma nusprendė nutraukti veiklą Lietuvos Šaulių sąjungoje. Manė, kad reikia susikaupti prieš artėjančius valstybinius brandos egzaminus.

Pusę metų mergina neužsiėmė jokia veikla, visą dėmesį skyrė tik mokslams, tačiau ilgainiui suprato, kad gyventi be uniformos ji negali. Tuo metu jos viena draugė jau tarnavo Krašto apsaugos savanorių pajėgose, todėl ten savo jėgas išbandyti nusprendė ir Irma.

Mergina džiaugėsi, kad iššūkių tarnaujat Krašto apsaugos savanorių pajėgose pavyko išvengti, nes Lietuvos Šaulių sąjunga padėjo išsiugdyti savybes, pravertusias kariuomenėje.

„Pirmiausia Krašto apsaugos savanorių pajėgose būna trijų savaičių bazinių įgūdžių kursas. Patirtis Lietuvos Šaulių sąjungoje labai padėjo, nes visos tos bazinės žinios kaip ir buvo pas mane sukauptos iš Šaulių sąjungos. Trijų savaičių kursai padėjo tik viską prisiminti, atnaujinti, pagilinti ir toliau su tomis bazinėmis žiniomis ėjau, jas vis papildydama“, – džiaugėsi mergina.

Irma mano, kad kariuomenė yra savotiškas savęs auginimas, padedantis išsiugdyti įvairias savybes.

Kariuomenė ją išmokė, kad reikia kalbėti tiksliai ir aiškiai, be to, išugdė lyderystės savybes, nes reikėdavo nuolat kam nors vadovauti, kurti strategijas.

Nors Irma tikina, kad Krašto apsaugos savanorių pajėgose nebuvo vienintelė mergina ir besirenkančių savanorišką karo tarnybą merginų vis daugėja, tačiau viliasi, kad privaloma karo tarnyba būtų skirta ne tik vaikinams.

Mergina neabejoja, kad privaloma karo tarnyba yra patirtis, suteikiama valstybės, kurią gali įsisavinti kiekvienas jaunas žmogus, netgi negalvojantis sieti savo ateitį su kariuomene.

„Kariuomenėje mokomės dalykų, kurie naudingi kiekvienam žmogui. Tos pačios topografinės žinios, kaip orientuotis vietovėje, juk bet kuris žmogus gali bet kada pasiklysti. Tai paprasčiausi įgūdžiai gyvenime“, – apie kariuomenėje išmoktas pamokas kalbėjo pašnekovė.

Irma Vilutytė / Asmeninio archyvo nuotr.