Metų metais miesto savivaldybė imituoja kovą su korupcija, o apie neva atliekamus prevencinius darbus valdininkai meluoja net ir ataskaitose.

Konkursai – iki šiol tabu

Korupcijos prevencijos įstatymas įpareigoja valstybės ir savivaldybių įstaigas per visuomenės informavimo priemones ir kitais būdais teikti gyventojams informaciją apie savo veiklą kovojant su korupcija.

Panaršius savivaldybės tinklalapyje, įmanoma rasti ataskaitą apie tai, kaip savivaldybės administracija kovojo su korupcija. Tačiau čia nekalbama apie šį darbą savivaldybei pavaldžiose įmonėse bei įstaigose. Taip pat nieko nekalbama apie viešuosius pirkimus ir konkursus į savivaldybės tarnautojų ar vadovų pareigas.

Išanalizavęs ataskaitas apie tai, kaip savivaldybėje kovota su korupcija, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio vadovas Leonas Barišauskas stebėjosi, kad darbas, kurį kasdien turi dirbti už tai algą gaunantis Vidaus audito tarnybos specialistas Vytautas Morkūnas, tik imituojamas.

Iš liūno nesikapsto

"Korupcijos indeksai nemažėja, gyventojai savivaldybes laiko vienomis korumpuočiausių institucijų Lietuvoje. Savivaldybės tarnautojų prestižas ir pasitikėjimas jais yra menkas, o garsiai nuskambėjęs tyrimas, kuriame įtariamasis – aukštas pareigas ėjęs valdininkas, tą pasitikėjimą dar labiau sumenkino. Ypač blogą reputaciją pelnė viešieji pirkimai, konkursai į savivaldybių tarnautojų ar įstaigų vadovų pareigas, – tikino L.Barišauskas. – Todėl pasiūlėme bent jau kartą per metus apžvelgti savivaldybių antikorupcinių programų įgyvendinimą, įvertinti pasiektus tikslus, iškelti problemas ir numatyti konkrečias priemones ateičiai, kad būtų nors kiek pradėta kapstytis iš to liūno."

STT pareigūnai siūlė savivaldybei informaciją apie kovą su korupcija skelbti viešai, kad klaipėdiečiai galėtų ne tik kalbėti apie jų matomas kyšininkavimo apraiškas, bet ir siūlyti, kaip su šiuo reiškiniu kovoti. Tikimasi, kad tai verstų valdininkus dirbti skaidriau.

Primena atsirašinėjimą

Tačiau ataskaita, pasak L.Barišausko, veikiau kelia šypseną ir labiau primena tipiško biurokratinio atsirašinėjimo pavyzdį, nes ataskaitos rašomos tik tam, kad būtų parašyta.

Anoniminė "Karšto telefono" linija vis dar neįkurta, nors apie ją kalbama jau bene penktus metus. Žadėta informuoti visuomenę apie savivaldybėje vykdomas antikorupcines priemones ir pažeidimus, tačiau nieko nenuveikta.

"Jeigu V.Morkūnas teigia, kad tyrimams nėra pinigų, o be tyrimų neapčiuopiamos korupcinės landos, tuomet galima pasinaudoti Lietuvos mastu atliekamų įvairių tyrimų rezultatais, pagaliau, pasimokyti iš STT ikiteisminių tyrimų, kurie tiesiog pirštu parodo, kurią savivaldybės veiklos sritį reikia tvarkyti. Įvairios apklausos patvirtina, kad labiausiai korupcija klesti sveikatos apsaugos sistemoje, teritorijų planavimo, leidimų statybai išdavimo, viešųjų pirkimų, priėmimo į valstybės tarnybą srityse. Programos priemonių plane šiems klausimams vietos neatsirado", – piktinosi L.Barišauskas.